Nijolė Lepeškaitė
| Nijolė Lepeškaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1947 m. rugpjūčio 3 d. Zypliai, Lukšių valsčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Viktoras Valašinas |
| Vaikai | Darius Valašinas |
| Veikla | teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė |
| Alma mater | 1968 m. LSSR konservatorija |
Nijolė Lepeškaitė (g. 1947 m. rugpjūčio 3 d. Zypliuose, Lukšių valsčius) – Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1953–1960 m. mokėsi Kidulių vidurinėje mokykloje, 1960–1964 m. Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. 1964–1968 m. studijavo LSSR valstybinėje konservatorijoje, aktoriaus meistriškumo specialybės kurse (dėst. Irena Vaišytė). Nuo 1968 m. Kauno valstybinio dramos teatro aktorė.[1]
1975–1990 m. Girstučio kultūros rūmų vaikų teatro „Buratinas“, nuo 1999 m. teatro mokyklėlės „Mano teatras“ (abu Kaune) vadovė, režisierė ir pedagogė.
Vaidino Lietuvos, Estijos, Latvijos kino studijų filmuose.[2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaidmenys teatre: [3]
- Nazi – Maratas Baidžijevas. Dvikova, rež. Jonas Jurašas, 1968 m.
- Ramunė – Kazys Saja. Šventežeris, rež. Jonas Jurašas, 1970 m.
- Kerol – Peter Shaffer. Juodoji komedija, 1971 m.
- Barbora Radvilaitė – Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė, rež. Jonas Jurašas, 1972 m.
- Kristi – Enas Vetema. Rožynas, 1978 m.
- Kaja Fosli – Henrik Ibsen. Statytojas Solnesas, rež. Jonas Vaitkus, 1980 m.
- Voverė – Šarūnas, pagal Vincą Krėvę, rež. Jonas Vaitkus, 1980 m.
- Misis Veb – Thornton Wilder. Mūsų miestelis, rež. Gytis Padegimas, 1982 m.
- Johanė Heiberg – Per Olov Enquist. Iš sliekų gyvenimo, 1988 m.
- Liucija Bejard – Thornton Wilder. Ilga Kalėdų vakarienė, 1991 m.
- Erna – Werner Schwab. Prezidentės, 1998 m.
- Matildė Bretner – Hjalmar Bergman. Paskutinis kavalierius, 2006 m., Kauno menininkų namuose
Vaidmenys kine: [4]
- Aldona. Suaugusių žmonių žaidimai, 1967 m., rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys
- Liza. Vėtrų krantas, 1971 m., rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm
- Rožytė. Akmuo ant akmens, 1971 m., rež. Raimondas Vabalas
- Alė. Ties riba, 1973 m., rež. Raimondas Vabalas
- Ūla. Sadūto tūto, 1974 m., rež. Almantas Grikevičius
- Jūratė Jurėnienė. Nerami rudens diena, 1975 m., rež. Algimantas Kundelis
- Kazytė. Virto ąžuolai, 1976 m., pagal Juozą Baltušį, rež. Gytis Lukšas
- Brunsvik. Bethoveno gyvenimas, 1978 m., rež. Borisas Galanteras, Ekran
- Monika. Faktas, 1980 m., rež. Almantas Grikevičius
- Medicinos seselė. Raudonmedžio rojus, 1981 m., rež. Bronius Talačka
- Meri. Medaus mėnuo Amerikoje, 1981 m., rež. Jonas Vaitkus
- Regina. Lošimas be kozirių, 1981 m., rež. Algimantas Kundelis
- Bežiurstienė. Palanga, 1982 m., pagal Augustiną Gricių, rež. Mamertas Karklelis
- Liudvisė. Devyni nuopolio ratai, 1984 m., rež. Bronius Talačka, LTV
- Irena. Chameleonas, 1986 m., rež. Saulius Vosylius
- Morta. Benjaminas Kordušas, 1986 m., rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
- Petras Kurmelis, 1986 m., rež. Juozas Sabolius, LTV
- Martinaitienė. Vilius Karalius, 1988 m., rež. Vidmantas Bačiulis
- Valentinos motina. Valentina, 1995 m., rež. Vidmantas Bačiulis
- Irena. Kriminalinės istorijos, 1995 m., rež. Viktoras Valašinas, Kauno TV
- Vienui vieni, 2003 m., rež. Jonas Vaitkus
- Monika. Moterys meluoja geriau, 2008 m., rež. Raimundas Banionis, TV3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1979 m. LSSR nusipelniusi artistė [5]
- 2000 m. „Fortūnos“ statulėlė už Ernos vaidmenį spektaklyje „Prezidentės“
- 2007 m. „Fortūnos“ diplomas už Keitės Keller vaidmenį spektaklyje „Visi mano sūnūs“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.dramosteatras.lt/lt/kurejai/aktoriai/lepeskaite-nijole-ona/
- ↑ Nijolė Lepeškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 22 psl.
- ↑ http://www.kamane.lt/layout/set/print/Kurejai/Personalijos/Nijole-Lepeskaite-aktore
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 60-61 p.
- ↑ Nijolė Lepeškaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 520