Pereiti prie turinio

Ašvinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ašvinas)
Vedos

Ašvinai (skr. अश्विन = IAST: Aśvin, praktiškai visada dviskaita अश्विनौ/अश्विना = Aśvinau, Aśvinā) – vedų ir hinduizmo mitologijoje dieviški broliai-dvyniai, gyvenantys dausose, žmonių pagalbininkai.

Dievavardis kilęs nuo žodžio skr. अश्व = IAST: aśva- „žirgas, ašvis“. Dar dažnai vadinami Nasatjais (skr. नासत्या = IAST: Nāsatyā). Šis žodis kildinamas iš ide. *nes- „būti vientisam, saugiam“[1] ir galimai susijęs su soteriologine Ašvinų funkcija.[2]

Rigvedoje“ jiems paskirti 54 himnai (pagal dažniausiai minimus, Ašvinai eina po Indros, Agnio, Somos). Ašvinai priklauso dangaus dievybėms ir susiję su rytinėmis ir vakarinėmis sutemomis. Pažadinti Ušasės, jie rieda dangumi virš pasaulio aukso vežimu (triviečiu, trirãčiu, plačiu ir pan.), pasikinkę arklius, paukščius (erelį, gulbes, sakalus) ir t. t., arba plaukia šimtairkliu laivu, ir juos lydi Sūrja. Jie apvažiuoja per dieną Visatą ir veja tamsą. Rytais juos pašaukia pas save meldžiantieji. Ašvinai išmintingi, turi okultinių galių.[3]

Ašvinai – laiko žinovai (Rigveda VIII 5, 9, 21), juos pagimdė dausos, jų vieta abiejuose pasauliuose. Ašvinai – gelbėtojai, padedantys varge (Rigveda I 118, 6-10 ir kt.); jie neša dovanas, arijams (Rigveda I 117, 21), turtus, maistą, arklius, karves, jaučius, vaikus, šviesą, laimę, pergalę, suteikia ilgą gyvenimą, gyvybinę jėgą; jie gina ir apdovanoja dainininkus.

Pabrėžiamas ašvinų, kaip dieviškųjų gydytojų, vaidmuo (ašvinai – „dieviškieji gydytojai“, „visažiniai“): jie sugrąžina gyvybę mirusiesiems (Rigveda I 117, 7, 24; Rigveda X 65, 12 ir kt.), išgydo aklus ir šlubius (Rigveda I 112, 8; I 117, 19; X 39, 3; Mahabharata I 3: istorija apie Upamanjų), atlieka kitus stebuklingus darbus. Jie gelbėja skęstančiuosius vandens gelmėse (istorija apie Bhudžjų); jie duoda patarimą Šunahšepai, kaip išsigelbėti nuo kerų („Aitarėja brahmana“ VII; Ramajana I ir kt.). Ši funkcija išlieka ir vėlesniuose tekstuose („Mahabharatoje“, „Gopatha brahmanoje“ ir kt.).

Ašvinai yra susiję su medumi (jie duoda jį bitėms, šlaksto juo aukas, veža medų vežime ir kt.) ir su Soma. Iš čia buvo iškelta hipotezė, kad senovės Indijoje senas svaiginantis gėrimas iš medaus buvo pakeistas soma.

Ašvinai yra nepakantūs svetimiems; jie stoja į kovą su piktomis dvasiomis, ligomis, gobšuoliais ir pavyduliautojais. Iš visų vedų panteono dievybių būtent Ašvinai glaudžiausiai susiję su soliarinėmis dievybėmis ir, kaip ir pastarieji, dalyvauja vestuvių ritualuose (Rigveda X 85).

Ašvinai vaizduojami jaunais (jie yra patys jauniausi iš dievų, bet tuo pačiu ir patys seniausi, Rigveda VII 62, 5), stipriais, gražuoliais, trykštančiais sveikata. Pabrėžiamas jų ryškumas, auksinė spalva (medaus spalvos; kelis kartus jie buvo pavadinti raudonais). Jie greiti, mitrūs, galingi, įgauna įvairias formas (Rigveda I 117, 9), padabinti girliandomis iš lotoso; jie yra šokėjai (Rigveda VI 63, 5). Juos lygina su paukščiais (ereliais, žąsimis), jaučiais, buivolais, gazelėmis ir t. t.

Ašvinai, kaip pora

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia jų ypatybė – buvimas poroje (Rigveda III 39, 3 ir kt.); ir, nors ašvinai – dvyniai, kai kada tvirtinama, kad jie gimė atskirai (Rigveda V 73, 4); pasak senovės indų kalbos leksikografo Jaskos („Nirukta“ XII 2), vienas iš Ašvinų – nakties sūnus, kitas – aušros sūnus (vienas – Sumakhės sūnus, kitas – dangaus sūnus; Rigveda I 181, 4). Ne visiškai aišku, kaip ašvinai diferencijavosi tarpusavyje ankstyvajame periode; vėliau (plg. „Šatapatha brahmana“ IV I, 5, 16) pateikiamos priešingybių poros, su kuriais yra susiję Ašvinai: dangus – žemė, diena – naktis, saulė – mėnulis ir t. t. Jų tėvas – Djausas (dausos) arba Vivasvatas (kitoje versijoje – Martanda); jų motina – Ušasė, Okeanas, upė Sindhus, Saranju. Jų žmona – Ašvinė (V 46, 8). Kartu Ušasė yra ir jų sesuo; jie susiję su saulės dievo Surjos dukterimi (Ašvinai kartu yra jos vyrai ir Somos piršliai, X 85); Jų bendras sūnus – Pušanas, kitiems vaikams, dviem jauniems Pandavams Nakulai ir Sahadevai, jie yra tėvai atskirai. Ašvinai veikia išvien kartu su Indra, Rudra, Vač, Soma ir t. t.

Kai kuriuose mitologiniuose siužetuose Ašvinai vaidina svarbų vaidmenį. Pagrindinis iš jų („Šatapatha brahmana“ III) aprašo Ašvinų dukters gimimą. Saranju duktė Tvaštarė tapo Vivasvato žmona. Pagimdžiusi du dvynius vaikus Jamą ir Jamę, Saranju, nemylėdama sutuoktinio, pakeičia save į ją panašia moterimi, o pati pasivertusi kumele pabėga iš namų. Pastebėjęs apgaulę, Vivasvatas, pasivertęs arkliu, puola vytis ir paveja. Po susitaikymo Saranju pagimdo du brolius dvynius – Nasatją ir Dasrą, kurie vėliau yra pavadinti Ašvinais (taip pat ir Nasatjais).

Ašvinai dalyvauja Indros ir jo buvusio draugo asuro Namučio dvikovoje. Ašvinai pagamino Indrai vaistą, kurio dėka jam sugrįžo jėgos. Ašvinai išgelbėja Indrą ir tada, kai šis išgeria per didelį somos kiekį, nužudęs Višvarupą („Mahabharata“ ir kt.)

Vienas iš labiausiai žinomų mitologinių siužetų, susijusių su ašvinais, aprašomas „Šatapatha brahmanoje“ (IV), „Mahabharatoje“ (III), „Brihaddevatoje“ ir kt. (plg. su kita versija „Džaiminyja brahmanoje“ III 120–127). Ašvinai (Nasatja ir Dasra) kartą pamatė gražuolę Sukanją, išlipančią po maudymosi iš vandens, ir pasiūlė jai pasirinkti sau iš jų vieną vyrą. Sukanja atsisakė, nes ji jau buvo ištekėjusi už nukriošusio atsiskyrėlio Čjavanos. Tada Ašvinai atjaunino Čjavaną ir kartu su juo išlipo iš ežero gražuolių pavidalais, ir jų nebuvo galima atskirti vieną nuo kito. Pagal slaptą ženklą Suranjai vis dėlto pavyko atskirti Čjavaną. Čjavana atsidėkodamas pasidalino su Ašvinais savo somos atsargomis, ir tai supykdė Indrą.

Kiti motyvai: Ašvinai sukuria deivei Kali antakius; labai dažni kieno nors išgelbėjimai Ašvinų dėka.

Ašvinų garbinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ašvinų garbinimas išliko ir laikotarpyje po vedų. Epuose, puranose, „Harivanšoje“ jie vadinami „Ašvini–kumara“, t. y. „kumelės vaikai“, nors jų arkliška prigimtis išlieka paslėpta. Vėliau atsiranda kitos dvynių poros, dubliuojančios Ašvinus. Tai galbūt yra susiję su senovės indoeuropietišku dvynių kultu. Ašvinams giminingi senovės graikų Dioskurams. Kaip ir Ašvinai, šie yra susiję su arkliais, nakties ir dienos kaita, ir tuo pačiu su saule bei gelbėjimo funkcija. Dioskurų gimimas iš kiaušinio yra sietinas su tuo, kad Ašvinai – Martandos (pažodžiui „mirtingojo kiaušinis“) sūnūs („Mahabharata“ XII 208, 17). Ašvinų įvaizdis prasiskverbė ir į kai kurias Pietvakarių Azijos tautų tradicijas.[4]

  1. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, I. Bern-München: Francke Verlag, 1959.
  2. Alexis Pinchard. The Neoplatonic Odyssey of the Soul and its Indian Cognates.
  3. Kazimieras Seibutis. Ašvinai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  4. Мифы народов мира. Ашвины , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.