Akumuliatorius
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akumuliatorius – įtaisas skirtas valdomai kaupti, išsaugoti bei atpalaiduoti tam tikros rūšies energiją.
Išsaugotos valdomos energijos pavidalai gali būti įvairūs:
- Elektrocheminė reakcija
- Termocheminė reakcija
- Hidromechaninė
- Pneumatinė
- Mechaninė
- Potencinė
- Kinetinė
- Terminė
Elektros akumuliatorius (antrinis elementas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai cheminis elektros srovės arba maitinimo šaltinis, kurio veiklą galima po išsikrovimo atstatyti įkraunant, t. y. praleidžiant juo srovę priešinga kryptimi, negu iškraunant.
Išsikraunant akumuliatoriui, cheminė energija virsta elektros energiją, o jį įkraunant, atvirkščiai, elektros energija virsta chemine.
Cheminių srovės šaltinių konstrukcija gali būti labai įvairi, bet iš esmės akumuliatorius, kaip ir galvaninis elementas, susideda iš dviejų elektrodų – pirmos rūšies laidininkų, kuriuos skiria elektrolito – antros rūšies laidininko sluoksnis.
Akumuliatoriai rūšiuojami pagal elektrolito tipą:
Hidraulinis akumuliatorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai nesuspaudžiamo hidraulinio skysčio slėginis indas kuriame energija kaupiama panaudojant išorinę jėgą. Ta jėga dažniausiai gaunama suslegiant dujas, suspaudžiant spyruoklę ar pakeliant svorį.
Praktinis panaudojimas – hidroforas. Hidrofore vanduo pumpuojamas į talpą kurioje yra oro. Vanduo patekdamas į talpą suspaudžia likusį orą, taip sukaupiama energija ir sudaromas vandens slėgis.
Šiluminė talpa
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai prietaisas kaupti šilumą. Dažniausiai didelis izoliuotas rezervuaras su vandeniu, druskos tirpalu ar išlydyta druska – šilumos nešėju. Šilumos nešėjas parenkamas pagal darbinę temperatūrą, šiluminę talpą, cheminį agresyvumą bei kainą.
Šiluminis akumuliatorius dažnai naudojamas šiluminėse saulės jėgainėse.