Iksionas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Graikų mitologijoje Iksionas – lapitas, Tesalijos karalius, Antiono arba Flegijo sūnus. Turėjo sūnų Piritojų (ar įsūnį, jei tėvas buvo Dzeusas). Iksionas vedė Dia, Dejonėjo dukrą, kuriam pažadėjo dovaną. Tačiau nesumokėjo tuoktuvių mokesčio, tada Dejonėjas pavogė kelis Iksiono arklius. Įpykęs Iksionas pakvietė uošvį Dejonėją į šventę Larisoje. Kai Dejonėjas atvyko, įstūmė savo svečią į degančią lovą. Kaimyniniai princai buvo taip pasipiktinę Iksiono poelgiu, kad atsisakė apvalyti nusidėjelio kaltę, todėl Iksionas gyveno kaip nusikaltėlis. Iksionas tapo pirmuoju kaltu žmogumi nužudžiusiu savo giminaitį graikų mitologijoje.

Iksionas turėjo būti griežtai nubaustas už savo nuodėmę, tačiau Dzeusas jo pasigailėjo ir atsigabeno į Olimpą. Tačiau vietoje to, kad būtų dėkingas, Iksionas mėgino suvilioti Dzeuso žmoną deivę Herą. Dzeusas sužinojo apie jo ketinimus (Hera jam pasakė arba pats sužinojo) sukūrė Heros pavidalo debesį, kuris buvo pavadintas Nefele, ir įviliojo Iksioną suartėti su debesiu. Iš šios sąjungos gimė kentaurai (todėl kartais vadinami iksionidais). Tačiau yra ir kitas kentaurų kilmės mitas, kur jų rasės protėvis yra atstumtasis zoofilas Kentauras, Apolono sūnus ir Lapito brolis.

Dzeusas žaibu nutrenktė Iksioną iš Olimpo. Dzeusas įsakė Hermiui pririšti jį prie rato, kuris visada sukasi. Taip Iksionas kankinasi Tartare sukdamasis ant degančio rato.

Istoriją aprašė Diodoras, Pindaras, Vergilijus „Georgikos“ 4 ir „Eneida“ 6, Ovidijus „Metamorfozės“ 12.