Pereiti prie turinio

Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Koordinatės: 55°04′10.24″ š. pl. 24°16′39.5″ r. ilg. / 55.0695111°š. pl. 24.277639°r. ilg. / 55.0695111; 24.277639
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°04′10.24″ š. pl. 24°16′39.5″ r. ilg. / 55.0695111°š. pl. 24.277639°r. ilg. / 55.0695111; 24.277639

Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Jonavos
Savivaldybė Jonavos rajonas
Gyvenvietė Jonava
Adresas Vilniaus g. 13
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1793 m.
Stilius klasicizmas
Klebonas Audrius Mikitiukas

Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Jonavoje, Neries dešiniajame krante.

Interjeras

Jonavoje 1750 m. pastatyta medinė bažnyčia. Apie 1775 m. įsteigtas marijonų vienuolynas. Iki 1782 m. marijonai įkūrė parapinę mokyklą. Vietoj marijonų Jonavoje 1791 m. įkurdinti trinitoriai.

17911793 m. bažnyčia ir vienuolynas perstatyti ir išplėsti (manoma, pagal Lauryno Gucevičiaus projektą). Valdžia 1827 m. trinitorius iš Jonavos iškėlė. Vienuolyne apsigyveno kareiviai. Formaliai vienuolynas uždarytas 1832 m. Bažnyčioje 1830 m. pamokslai daugiausia sakyti lenkiškai, tik retkarčiais lietuviškai.

1851 m. bažnyčia suremontuota. Kareiviai 1894 m. iš vienuolyno išsikėlė. 1905 m. kas antrą šventadienį pamaldos laikytos lietuvių kalba. Pastatas 1907 m. atiteko parapijai. 19091914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Petro Vaitiekūno rūpesčiu 19341935 m. bažnyčia suremontuota ir išdažyta, pastatyti 2 bokštai (Vaclovo Michnevičiaus projektas), nugriauta senoji varpinė. Prie bažnyčios liko mūrinis dviaukštis vienuolynas ir dviaukštė klebonija.

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Didysis altorius užima visą presbiterijos plotį. Rūsyje palaidoti vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (17371794 m.), Lietuvos didžiojo etmono Simono Martyno Kosakovskio (17411794 m.), generolo Juozapo Antano Kosakovskio (17721842 m.) ir kt. palaikai.

Šventoriuje palaidoti kunigai Vincas Algirdas Pranckietis (1923–2016), Pijus Čižauskas (1906–2000).

Šventorių juosianti tvora dvejopa: priekyje išlikusi istorizmo stilistikos akmens mūro tvora su pagrindiniais vartais, toliau – metalinė, vertikalių virbų, su mūro stulpais.