Louis Braille
| Lui Brailis pranc. Louis Braille | |
|---|---|
| |
| L. Brailio portretas | |
| Gimė | 1809 m. sausio 4 d. Kuvrė, Sena ir Marna,  Prancūzija
|
| Mirė | 1852 m. sausio 6 d. (43 metai) Paryžius, Prancūzija
|
| Palaidotas (-a) | Panteonas (Paryžius) |
| Veikla | prancūzų pedagogas |
| Alma mater | Paryžiaus aklųjų institutas |
| Žinomas (-a) už | Brailio raštas |
 Vikiteka |
Louis Braille |
Lui Brailis (pranc. Louis Braille; 1809 m. sausio 4 d. Kuvrė, Senos ir Marnos dep. – 1852 m. sausio 6 d. Paryžiuje) – prancūzų pedagogas, vargonininkas, aklųjų bei silpnaregių skaitymo ir rašymo sistemos kūrėjas. Brailio rašto sistema pasaulyje išlieka praktiškai nepakitusi iki šiol.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
L. Brailis gimė amatininko šeimoje. Būdamas trejų metų per nelaimingą atsitikimą tėvo dirbtuvėje su aštriu instrumentu susižalojo akį, vėliau dėl komplikacijų prarado regėjimą.
1819 m. įstojo į Aklųjų institutą Paryžiuje (pranc. Institut National des Jeunes Aveugles). Ten buvo mokoma rašto, muzikos, mezgimo ir audimo. Klasėms buvo pateikiamos knygos, išleistos reljefiniu-linijiniu šriftu, tačiau tokių knygų buvo nedaug, o daugelio dalykų vadovėlių išvis nebuvo. Mokymo metodika buvo paremta informacijos suvokimu iš klausos. L. Brailis buvo vienas gabiausių mokinių, išmoko groti pianinu ir vargonais.
Nuo 1824 m. Aklųjų institute dėstė, 1828 m. suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 1833 L. Brailis turėjo vargonininko darbą Paryžiuje.
Dar būdamas studentu jis pradėjo kurti taktilinio (lytėjimo) kodo sistemą, kuri leistų akliesiems greitai ir efektyviai skaityti ir rašyti. Tam jį įkvėpė Charles Barbier sugalvota „naktinė abėcėlė“. 1829 m. pristatė Aklųjų institute vertinimui akliesiems skirto rašto pradinį variantą, tačiau iš pradžių didesnio pritarimo nesulaukė dėl neva nepatogaus naudojimo tarp reginčių dėstytojų. Tik 1837 m. primygtinai reikalaujant akliesiems ir silpnaregiams, instituto taryba vėl grįžo prie Bailio sistemos rašto svarstymo.
Brailio raštas vėliau paplito visame pasaulyje. 1837 m. aklųjų raštu jau buvo išspausdinta pirmoji knyga „Prancūzijos istorija“. 1839 m. L. Brailis dar sukūrė natų raštą – Brailio muzikinę notaciją.[2] Pats būdamas talentingas muzikantas, mokė muzikos ir kitus akluosius ir silpnaregius, remdamasis savo sistemos principais.
Mirties šimtųjų metinių proga 1952 m. L. Brailis buvo perlaidotas į Paryžiaus Panteoną. 2009 m. minint jo gimimo 200 metų jubiliejų, Brailio rašto monetos buvo išleistos Indijoje ir JAV, taip pat Belgijoje ir Italijoje.[3][4][5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Louis Braille. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ „Louis Braille 1809–1852 : un génie français“ (prancūzų). Valentin Haüy Association. 2011. Nuoroda tikrinta 15 February 2014.
- ↑ „New 2-euro commemorative coin on display in the Museum“. National Bank of Belgium. 2009. Suarchyvuotas originalas 9 November 2017. Nuoroda tikrinta 22 March 2011.
- ↑ „Italy 2 euro commemorative coin 2009 Louis Braille“. Brailleroom. 2009. Suarchyvuotas originalas 2 April 2012.
- ↑ „Commemorative Coins – India – Louis Braille“. India Stamp Ghar. 2010. Suarchyvuota iš originalo 19 October 2017.