Pereiti prie turinio

Pakruojo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Koordinatės: 55°58′49″š. pl. 23°51′14″r. ilg. / 55.9803°š. pl. 23.8540°r. ilg. / 55.9803; 23.8540
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°58′49″š. pl. 23°51′14″r. ilg. / 55.9803°š. pl. 23.8540°r. ilg. / 55.9803; 23.8540

Pakruojo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Pakruojo
Savivaldybė Pakruojo rajonas
Gyvenvietė Pakruojis
Adresas Vytauto g. 67
Statybinė medžiaga tinkuotas akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) 1887 m.
Stilius Istorizmas

Pakruojo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pakruojyje, Kruojos dešiniajame krante. Istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų. Parapijoje stovi Pakruojo kapinių koplyčia.

Bažnyčios interjeras. Centrinis altorius

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1613 ar 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Dvaro savininkai Ropai davė statybinės medžiagos. 1890 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Vargonus XX a. pradžioje (iki 1904 m.) pastatė Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius. Apie tai liudija instrumento griežykloje esanti firminė porcelianinė emblema su įrašu „Jan Garalewicz / Kowno“.

1908 m. įsteigti „Saulės" draugijos skyrius ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per 1922 m. žemės reformą bažnyčiai skirta 8 ha žemės. Pakruojyje 19331950 m. klebonavo rašytojas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874–1950), (palaidotas šventoriuje). 1934 m. jis suremontavo ir išdažė bažnyčią, 1947 m. parašė Pakruojo parapijos istorinę apybraižą.

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, dvibokštė, su trisiene apside. Vidus 3 navų, yra 3 neobarokiniai, mediniai altoriai. Šventoriaus tvora mūrinių stulpų ir geležinių grotelių. Bažnyčios bokštai išsikišę, dviejų nevienodo dydžio tarpsnių. Priekinio fasado frontonas trikampis su apskritu langeliu. Portalas su mentėmis, trikampiu frontonu. Choro turėklas pjaustinėtų lentelių su ažūriniais rombais. Stulpus jungia pusapskritės arkos.

Vargonai 14 registrų, prospektas neoromaninis. Ant aukšto, skydinio cokolio suglausti trys beveik vienodo dydžio bokšteliai. Vidurinis jų su trikampiu frontonu. Langeliai pusapskritės arkos formos, jų apačia dekoruota pusapskričių nišų eilėmis. Viršus su dantukais, trilapiais drožiniais.

  1. „Objekto Nr. 11040 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.