Pandžabų kalba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pandžabų kalba ਪੰਜਾਬੀ, پنجابی
Kalbama	Pakistanas, Indija, JAE, JAV, Anglija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius	88-102 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	12
Kilmė	indoeuropiečių indoiranėnų indoarijų indų-iraniečių pandžabų
Rašto sistemos	gurmukhi, šahmukhi
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Pakistanas,  Indija
Kalbos kodai
ISO 639-1	pa
ISO 639-2	pan
ISO 639-3	pan, pnb, pmu ir kt.
Geografinis paplitimas
Vikipedija Pandžabų kalba

Pandžabų kalba (Panjābī) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti indoarijų pogrupiui. Ji vartojama daugiausia Pandžabo regione: Indijoje (Pandžabo valstija) ir Pakistane (Pandžabo provincija); taip pat pandžabų emigrantų bendruomenėse JAV, Jungtinėje Karalystėje, JAE, Saudo Arabijoje, Kanadoje ir kt. Pandžabų kalba yra viena gausiausiai vartojamų kalbų pasaulyje (~88-102 mln. vartotojų).

Pandžabų kalba turi daug tarmių, tačiau pagrindinės dvi tarmės yra vakarų pandžabų ir rytų pandžabų. Pakistano (vakarų) pandžabų kalba užrašoma arabišku raštu, turi daug skolinių iš persų, arabų kalbų (per urdų kalbą); Indijos (rytų) pandžabų kalba užrašoma gurmukhi raštu ir turi skolinių iš sanskrito. Pandžabų kalba yra oficiali sikhų religinių raštų ir ceremonijų kalba.

Pandžabų kalba yra viena iš nedaugelio toninių indoeuropiečių kalbų. Ji susiformavo XI a. iš Šauraseni prakrito. Ji tapo svarbi religinė, poetinė kalba sufijams, sikhams, jogams.

Nuorodos

• pan Duomenys apie kodu „pan“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com (rytų)
• pnb Duomenys apie kodu „pnb“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com (vakarų)