Pirmasis Sudano pilietinis karas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pirmasis Sudano pilietinis karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sudanas Parama: Jungtinė Karalystė Sovietų Sąjunga |
Sudano gynybos pajėgos, Anyanya (1969-1972), Pietų Sudano išsilaisvinimo judėjimas | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Gaafar Nimeiry, Ismail al-Azhari |
Joseph Lagu | ||||||
Pajėgos | |||||||
12 000 | 7 500 | ||||||
Nuostoliai | |||||||
apie 500 000 žuvusių |
Pirmasis Sudano pilietinis karas (taip pat žinomas kaip Anyanya sukilimas arba Anyanya I) buvo konfliktas, kuris vyko tarp šiaurinių ir pietinių Sudano teritorijų nuo 1955 iki 1972 m. Šio konflikto metu žuvo apie 500 000 žmonių.
Nepaisant to, kad I Sudano pilietinis karas baigėsi pasirašius Adis Abeba sutartį, 1983 m. prasidėjo Antrasis Sudano pilietinis karas. Manoma, kad šiuos abu konfliktus galima vadinti vienu dideliu pilietiniu karu su 11 metų pertrauka.
Konflikto eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki 1946 m. Didžiosios Britanijos ir Egipto vyriausybės Sudano šiaurinę ir pietinę teritorijas administravo kaip skirtingas teritorijas. Tačiau nuo tų metų kaip britų administravimo strategijos Viduriniuosiuose Rytuose pasekmė buvo šių teritorijų sujungimas į vieną administracinį vienetą.
Tai buvo padaryta be konsultacijų su pietinio Sudano gyventojais, o jie tam labai prieštaravo. Šiaurės Sudane daugiausiai gyvena Arabai, kurie išpažįsta islamą, o pietuose vyrauja animizmas ir krikščionybė.
Įtampa dar labiau padidėjo, kai 1956 m. sausio 1 d. Sudanui buvo suteikta nepriklausomybė. Tai iššaukė konflikto tarp šiaurės ir pietų Sudano gyventojų pradžią.
Prie pietų Sudano pusės kovų prisidėjo Sudano gynybos pajėgos, Anyanya ir Pietų Sudano išsilaisvinimo judėjimai.
Konfliktas truko 17 metų, kurio metu žuvo apie 500 000 gyventojų. Manoma, kad tik vienas iš penkių žuvusių buvo karys.
1972 m. kovo mėnesį pasaulio bažnyčių konsulo ir visos Afrikos bažnyčių konferencijos dėka tarp kariaujančių pusių buvo pasirašyta taikos sutartis, vadinama Adis Abeba sutartimi. Jos dėka pietinio Sudano autonominiam regionui buvo suteikta autonomija.
Deja, ši sutartis buvo laikinas taikos pasiekimas ir 1983 m. prasidėjo Antrasis Sudano pilietinis karas.