Prancūzijos kolonijinė imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzijos kolonijinė imperija pranc. Empire colonial français
1534 – 1980 Vaizdas:Flag of France (1794–1815, 1830–1974).svg →   →
Vėliava Herbas
Himnas Prancūzijos himnas
Location of Prancūzijos kolonijinė imperija
Sostinė	Paryžius
Kalbos	Prancūzų
Vyriausybė	Neįvardinta
Karalius / prezidentas
1534–1547 (pirmas)	Pranciškus I (karalius)
1974–1980 (paskutinis)	Valéry Giscard d'Estaing (prezidentas)
Istorija
- Užimta Gaspė įlanka	1534 m., 1534
- Vanuatu nepriklausomybė	1980 m.
Valiuta	Prancūzijos frankas

Prancūzijos kolonijinė imperija (pranc. Empire colonial français) – kolonijinė imperija, valdyta Prancūzijos karalystės, Prancūzijos imperijos ir Prancūzijos Respubikos. Didžiausios galybės pasiekė XX a., kuomet valdė apie 12 347 000 km² pasaulio teritorijos. Tuo metu ji buvo antroji pagal dydį pasaulio imperija.

Ispanijai saugant savo kolonijinės plėtros monopoliją ir dėl vidinių problemų – Prancūzijos religinių karų – pirmosios pastangos kurti kolonijas buvo gana vėlyvos. Ankstyvosios kolonijos Pietų Amerikoje – Pusiaujo Prancūzija 1612 m. San Luise, Antarktinė Prancūzija 1555 m. Rio de Žaneire ir Floridoje nebuvo sėkmingos dėl menkos valdžios paramos ir Ispanijos bei Portugalijos pasipriešinimo. Kolonijinės imperijos kūrimas prasidėjo tik nuo 1605 m. liepos 27 d., įkūrus Por Rojalį Šiaurės Amerikos Akadijos kolonijoje.

Imperija vystėsi dviem etapais. Iš pradžių (XVII a.) ji daugiausia dėmesio skyrė Šiaurės Amerikai, kur buvo įkurta Naujoji Prancūzija, taip pat Karibams ir Pietų Azijai. Pagal 1763 m. Paryžiaus taikos sutartį Prancūzija buvo priversta didžiąją dalį savo Amerikos ir Indijos valdų atiduoti Didžiajai Britanijai (Luizianą dar anksčiau perdavė sąjungininkei Ispanijai, kad ji nepatektų į britų rankas).

Antrosios imperijos metu (nuo 1830 m.) Prancūzija didžiausią dėmesį kreipė į Afriką ir Pietryčių Aziją. Tarp 1845 m. ir 1897 m. Prancūzija užėmė visą Sacharą. Tuo pačiu metu Prancūzija užėmė beveik visas Indijos vandenyno salas ir didžiąją dalį Okeanijos. 1954 m. Prancūzijos kolonijinė imperija žlugo Azijoje, o 1960 m. ir Afrikoje.

Dabartinė imperijos liekana yra Prancūzijos užjūrio departamentai ir teritorijos, tarp kurių didžiausia teritorija yra Prancūzijos Gviana.

Dėl prancūzų imperializmo buvusiose kolonijose išplito prancūzų kalba, teisinė sistema, švietimas.

Pirmosios ir Antrosios Prancūzijos imperijų žemėlapis

Prancūzijos valdos Afrikoje

Valda	Įgijimas	Praradimas	Istorija
Afrika
Egiptas	1798	1801	Užkariautas Napoleono, 1801 m. grįžo Osmanų imperijai.
Fezanas	1943	1951	Užimtas Antrojo pasaulinio karo metu, nuo 1947 m. Jungtinių Tautų Organizacijos globojama teritorija, nuo 1951 m. nepriklausomos Libijos dalis.
Prancūzijos Šiaurės Afrika	1830	1962	1830 m. Alžyro užkariavimo pradžia, 1881 m. okupuotas Tunisas, 1911 m. Marokas, nepriklausomi nuo 1956 m., išskyrus Alžyrą, kuris nepriklausomas tapo 1962 m.
Prancūzijos Vakarų Afrika	1895	1960	1612 m. įsteigtas prancūzų prekybinis postas Senegale, 1677 m. išvyti olandai ir įsteigta prancūzų kolonija, 1758–1779 ir 1809–1819 m. okupuota britų, 1840 m. pradėtas užkariauti Senegalas ir Vakarų Afrika, 1895 m. įkurta Prancūzijos Vakarų Afrika, 1958 m. padalinta į kolonijas, priklausančias Prancūzijos Bendrijai (išskyrus Gvinėją), 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomos.
Prancūzijos Ekvatorinė Afrika	1663	1960	1875 m. Prancūzijos kolonija tapo Gabonas, toliau vyko kolonijų užkariavimas ir 1910 m. įkurta Prancūzijos Ekvatorinė Afrika, 1958 m. padalinta į autonomines respublikas, priklausiusias Prancūzijos Bendrijai, 1960 m. kolonijos tapo nepriklausomos.
Prancūzijos Somalilandas	1862	1977	1896 m. Džibutis tapo Prancūzijos Somalilando kolonija, nuo 1977 m. visiškai nepriklausomas.
Madagaskaras	1885	1960	XVII–XVIII a. ginčytina teritorija tarp Anglijos (Didžiosios Britanijos) ir Prancūzijos, 1883 m. užimtas Prancūzijos, 1885 m. Kongo konferencijoje priskirtas Prancūzijai, 1896 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1958 m. autonomija Prancūzijos Bendrijos ribose, nuo 1960 m. nepriklausomas.
Komorai	1841	1975	1841 m. įsteigtas Prancūzijos protektoratas, 1886 m. tapo Prancūzijos Majoto protektorato dalimi, 1887 m. „Komorų protektoratas“, 1908 m. sujungtas su Majotu, 1914 m. priskirti Madagaskaro generaliniam gubernatoriui, 1961 m. suteikta autonomija, 1975 m. nepriklausomi, išskyrus Majotą.
Kamerūnas	1919	1960	1919 m. Tautų Sąjungos valda, 4/5 perduoti kaip mandatinė teritorija Prancūzijai, nuo 1945 m. JT globojama teritorija, 1960 m. tapo nepriklausomas kaip Rytų Kamerūnas.
Reunjonas	1640		1640 m. užimtas Prancūzijos, 1946 m. tapo Prancūzijos užjūrio departamentu, 1982 m. Prancūzijos užjūrio regionas ir ES dalis.
Maurikijus	1715	1810	Užimtas Prancūzijos, 1767 m. Prancūzijos kolonija, 1810 m. užkariautas Didžiosios Britanijos.

Europoje Prancūzijos valdytos teritorijos

Be užjūrio valdų Prancūzija skirtingais laikotarpiais valdė ir kai kurias Europos šalis, tačiau jų negalima painioti su kolonijomis, nes jų teisinis statusas visada buvo kitoks.

Valda	Įsigijimas	Praradimas	Istorija
Europos teritorijos
Neapolio karalystė	1500	1504	1500 m. užkariavo karalius Liudvikas XII, 1504 m. grįžo Ispanijai.
Milano hercogystė	1499 1515 1524	1513 1521 1525	1499 m. užimta Prancūzijos, 1513 m. šveicarų išstumta, 1515 m., valdant karaliui Pranciškui I, vėl tapo Prancūzijos, 1521 m. tapo savarankiška, 1524 m. trumpai užimta prancūzų, 1525 m. užimta Šventosios Romos imperijos kariuomenės.
Ispanijos Nyderlandai, Austrijos Nyderlandai (dabartinė Belgija)	1667 1672 1745 1794	1668 1679 1748 1814	1667–1668 m. karo metu Prancūzija užėmė Burgundijos grafystę, tačiau pagal Pirmąją Aacheno taiką (1668 m.) ją turėjo grąžinti Ispanijai, išskyrus Eną, Lilį, Šarlerua, Kortreiką, Turnė ir Audernadę, kurie liko Prancūzijai, Prancūzijos–Nyderlandų karo metu, 1672 m., Prancūzija užėmė šiaurinę Ispanijos Nyderlandų dalį, pagal Nimvegeno taiką 1679 m. galutinai užėmė Burgundijos grafystę, tačiau turėjo pasitraukti iš Ispanijos Nyderlandų šiaurės, 1745-48 m. ir 1794 m. Prancūzija užėmė Austrijos Nyderlandus, kurie Kampo Formijaus (Kampoformido) taikos sutartimi buvo Austrijos formaliai perduoti Prancūzijai, 1814 m. prijungti prie Nyderlandų.
Liuksemburgas	1684 1795	1697(?) 1814	1684 m. užimtas Prancūzijos, 1714 m. prijungtas prie Austrijos Nyderlandų, 1795 m. vėl okupuotas prancūzų, nuo 1815 m. savarankiškai kaip Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.
Dalmatija	1809	1814	Pagal Presburgo (Bratislavos) taiką Austrijos perduota Prancūzijai, bet atiduota Italijai, 1809 m. prijungta prie Prancūzijos, 1815 m. grįžo Austrijai.
Menorka	1756	1763	Septynerių metų karo metu 1756 m. okupuota Prancūzijos, 1763 m vėl užimta Didžiosios Britanijos.
Ilyrijos provincijos	1809	1814	1809 m. Šėnbruno taika Austrijos perduotos Prancūzijai, 1814 m. grįžo Austrijai kaip Ilyrijos karalystė.
Elba	1802	1815	1802 m. Amjeno taika tapo Prancūzijos, 1815 m. prijungta prie Toskanos.
Jonijos salos	1797	1809	Pagal Kampro Formijaus taiką atiteko Prancūzijai, 1809 m. okupuotos Didžiosios Britanijos.
Katalonija	1808	1813	Okupuota Prancūzijos, 1812 m. prijungta prie Prancūzijos, 1813 m. grąžinta Ispanijai.
Korfu	1797 1807	1798 1814	Pagal Kampro Formijaus taiką atiteko Prancūzijai, 1798 m. Rusijos protektoratas, 1805 m. vėl užimta prancūzų, 1815 m. britų protektoratas.
Korsika	1401 1553 1768 1796 1815	1409 1559 1794 1814 –	Dėl Korsikos ilgą laiką kovojo Piza, Genuja, Aragono karalystė ir Prancūzija, 1768 m. Prancūzija Korsiką nusipirko ir 1769 m. aneksavo, 1794–1796 m. Prancūzijos revoliucijos metu ir 1814 m. per Napoleono karus trumpai buvo okupavusi Didžioji Britanija, šiuo metu autonominė Prancūzijos provincija.
Malta	1268 1798	1284 1801	Viduramžiais trumpą laiką priklausė Prancūzijai, 1798 m. užimta Napoleono, 1801 m. prarasta.
Klaipėdos kraštas	1920	1923	1918 m. atskirtas nuo Rytų Prūsijos, 1920 m. administruojamas prancūzų, 1923 m. prijungtas prie Lietuvos.
Monakas	1641 1861	1815 1918	Prancūzijos protektoratas, nuo 1918 m. nepriklausomas.
Nyderlandai	1795	1813	Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Batavijos respublika, 1806 m. pervadinta į Olandijos karalystę, 1810 m. prijungti prie Prancūzijos, nuo 1813 m. vėl nepriklausomi.
Didelės teritorijos: Vokietijoje Šveicarijoje ir Italijoje	1793	1814	Prancūzijos departamentai.
Saras	1920 1945	1935 1957	Pagal Versalio sutartį Tautų Sąjungos perduotas valdyti Prancūzijai, 1935 m. grįžo Vokietijai, po Antrojo pasaulinio karo okupuotas Prancūzijos, 1946 m. oficialiai tapo Prancūzijos protektoratu, 1957 m. po plebiscito grąžintas Vokietijai.