Pereiti prie turinio

Ranka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Rankos)
Ranka
Rankos raumenys: 1. Didysis krūtinės raumuo, 2. Įstrižinis raumuo, 4. Deltinis raumuo, 10. Dvigalvis žasto raumuo, 11. Snapinis žasto raumuo, 12 Trigalvis žasto raumuo

Ranka (lot. membrum superius liberum) – viršutinės galūnės laisvoji dalis. Prie liemens ji prisitvirtina pečių lanko kaulais, sąnariais ir raumenimis. Ranka susideda iš:

  • žasto (sudaro vienas žastikaulis);
  • dilbio (sudaro du kaulai: alkūnkaulis ir stipinkaulis);
  • plaštakos (sudaro 27 kaulai: riešas – 8 kaulai: didysis daugiakampis, mažasis daugiakampis , galvinis, kablinis, žirnis, trikampis, mėnulis ir laivelis; delnas – 5 kaulai: delnakaulai; pirštai – 14 kaulų: kiekvienas pirštas susideda iš 3 pirštakaulių, išskyrus nykštį (jis turi tik 2 pirštakaulius).

Išskėstų rankų ilgis ir rankos ilgis apsprendžia žmogaus konstitucinius požymius, svarbus kai kurių ligų, susijusių su augimo sutrikimais, nustatymui. Pasitaiko įvairios rankų vystymosi ydos. Maždaug apie 50 proc. lūžių priskiriama rankoms. Rankų kaulai dažniau lūžta vyrams nei moterims.

Žastas (lot. brachium) – tai rankos dalis tarp peties ir alkūnės. Žastą sudaro ilgasis kaulas – žastikaulis (lot. humerus), kuris peties sąnariu prisijungęs prie mentės, o alkūnės sąnariu susijungęs su dilbiu. Žastikaulis sudarytas iš kūno (corpus humeri) ir dviejų galų – proksimalinio ir distalinio. Proksimalinis galas užsibaigia žastikaulio galva (caput humeri), o distalinis – suplokštėja ir baigiasi krumpliu (condylus humeri).

Įvairių traumų metu žastas neretai sužeidžiamas, gali išnirti petis arba lūžti žastikaulis.

Dilbis (lot. antebrachium) – rankos dalis, esanti tarp žasto ir plaštakos. Sudaro du kaulai: alkūnkaulis (ulna) ir stipinkaulis (radius).

Stipinkaulis (lot. radius) – viršutinių galūnių kaulas, priskiriamas ilgųjų kaulų grupei. Į alkūnkaulio vidinę pusę yra atkreiptas stipinkaulio kūno aštrusis kraštas. Proksimalinis (artimesnis) galas baigiasi stipinkaulio galva, kuri yra taisyklingos ritinio formos. Galvos gale yra sąnarinė duobutė. Distalinis, arba tolimasis, galas yra labai praplatėjęs ir stambus. Jo apačioje yra ovalo formos riešinis sąnarinis paviršius, o vidiniame krašte – alkūninė įlanka.

Tai vienas iš dažniausių kaulų lūžių (10-15% visų lūžimų). Pagyvenusiom moterim pasitaiko 2-3 kartus dažniau nei vyrams. Tipinio lūžimo linija paprastai eina 2-3 cm nuo proksimalinio stipinkaulio galo.

Rankos kaulai ir jungtys lietuvių ir lotynų kalba

Alkūnkaulis (lot. Ulna) – vienas iš dviejų dilbio kaulų. Priglaudus delnus prie šlaunų, dilbio kaulai būna susikryžiavę, o atsukus delnus į priekį, jie išsidėsto lygiagrečiai. Tada alkūnkaulis yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje. Kaip ir visų ilgųjų kaulų, jo vidurinė dalis vadinama kūnu, corpus ulnae, kuris pereina į masyvesnį artimąjį galą, extremitas proximalis, ir laibesnį tolimąjį galą, extremitas distalis.

Plaštakos kaulai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaštaka – ranka nuo riešo, delnas su pirštais.

Riešakauliai (lot. ossa carpi, s. ossa carpalia) – trumpieji kaulai, išsidėstę dviem eilėmis – proksimaline ir distaline. Proksimalinėje eilėje, pradedant nuo nykščio pusės, guli laivelis (os scaphoideum), mėnulis (os lunatum), trikampis (os triquetrum), o nuo pastarojo šiek tiek į delno pusę yra žirnios (os pisiforme). Distalinę eilę ta pačia seka sudaro didysis daugiakampis (os trapezium), mažasis daugiakampis (os trapezoideum), galvinis kaulas (os capitatum), ir kablinis kaulas (os hamatum). Visi riešakauliai sudaryti iš akytosios medžiagos, dengiamos plono standžios medžiagos sluoksnio.

Delnakauliai (lot. ossa metacarpi, s. ossa metacarpalia). Penki (I–V) maži ilgieji kaulai delnakauliai sudaro kietąjį plaštakos vidurinės dalies, delno, metacarpus, pagrindą. Jų dydis ir forma šiek tiek įvairuoja, tačiau visi turi po 3 dalis: delnakaulio pamatą (basis ossis metacarpi) kūną (corpus ossis metacarpi) ir galvą (caput ossis metacarpi). Masyvesnis pamatas turi sąnarinius paviršius jungtis vienam su kitu ir su distaline riešakaulių eile, galva baigiasi sąnariniu lauku susinerti su pamatiniu pirštakauliu, o kūnas yra truputį išlinkęs į plaštakos nugaros pusę.

Rankos pirštakauliai (lot. ossa digitorum manus, s. phalanges): rankos nykštys (pollex), sunertas iš dviejų, o visi kiti pirštai – iš trijų pirštakaulių. Tai nedideli ilgieji kaulai, skirstomi į artimiuosius, arba proksimalinius, pirštakaulius (phalanx proximalis), vidurinius (phalanx media) ir tolimuosius, arba distalinius, pirštakaulius (phalanx distalis). Pirštakauliai skirstomi i tris dalis – pamatą (basis phalangis) kūną (corpus phalangis) ir galvą (caput phalangis).

[1][2] Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]