Titanija (palydovas)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Voyager 2 nuotrauka | |
Atradimas | |
---|---|
Atradėjas | William Herschel |
Atrastas | 1787 m. sausio 11 d. |
Orbitos charakteristikos | |
Didžioji pusašė | 435 910 km |
Vidutinis spindulys | 436 300 km |
Ekscentricitetas | 0,0011 |
Apskriejimo periodas | 8,706 d. |
Posvyris | 0,340° (į Urano ekvatorių) |
Planetos palydovas | Urano |
Fizinės charakteristikos | |
Vidutinis skersmuo | 1577,8 km (0,1237 Žemės) |
Paviršiaus plotas | 7 820 000 km² |
Tūris | 2 057 000 000 km³ |
Masė | 3,526×1021 kg (0,00059 Žemės) |
Vidutinis tankis | 1,72 g/cm³ |
Laisvojo kritimo pagreitis | 0,378 m/s² |
Pabėgimo greitis | 0,77 km/s |
Ašies posvyris | 0 |
Albedas | 0,27 |
Paviršiaus temperatūra | ~60 K |
Titanija (angl. Titania) arba Uranas III – didžiausias Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karalienės Titanijos vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.
Fizinės charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kosminės stoties „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis. Manoma, kad apie pusę palydovo ploto dengia vandens ledas, apie trečdalį (30 %) – silikatinės uolienos, o likusį plotą – metano kilmės organiniai dariniai. Titanija išraižyta kanjonų ir kraterių. Pagrindinis Titanijos paviršiaus darinys – didžiulis kanjonas, žymiai pranokstantis Žemėje esantį Didįjį kanjoną.
Mokslininkai pripažįsta šiuos palydovo geologinius darinius: gilius plyšius, kraterius ir stačius šlaitus.
|