Vachanai
| Vachanai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~70–100 000 |
| Populiacija šalyse |  Pakistanas: 10–40000 Kinija: 15000 Afganistanas: 13000 Tadžikija: 11900
|
| Kalba (-os) | vachanų, tadžikų, dari, urdu, rusų ir kt. |
| Religijos | islamas (izmailizmas) |
| Giminingos etninės grupės | kiti pamyriečiai (rušanai, iškašimai, mundžanai, šuganai ir kt.), tadžikai |
Vachanai (arba vachai, chikai) – pamyriečių tauta, gyvenanti kalnuotoje Azijos dalyje ties Hindukušo, Pamyro ir Karakorumo sandūra. Jų gyvenami plotai apima Tadžikistaną (Kalnų Badachšanas: Piandžo ir Pamyro aukštupiai), Afganistaną (Badachšano provincija: Vachano koridorius, Piandžo ir Vachandarjos kairysis krantas), vakarų Pakistaną (Jarkuno, aukštutinės Hunzos, Iškumano slėniai Čitralyje), Kiniją (Sindziangas: Jarkendo aukštupys ir Sarykolas). Populiacija – 70–100 tūkst. žmonių. Gimtoji kalba – vachanų (rytų iranėnų kalbos), taip pat šneka rusų, tadžikų, urdu, dari kalbomis. Tikintieji – musulmonai (šiitai-izmailitai).
Kaip ir kitos šio krašto tautos, vachanai verčiasi ariamąja–drėkinamąja žemdirbyste ir aukštikalnių nugintine gyvulininkyste. Kalnų gyvenvietėse verčiamasi daugiau gyvulių auginimu, slėnių – žemdirbyste. Tradiciniai amatai: audimas, kilimų audimas (iš ožkų, jakų, avių, kupranugarių vilnos; vertikaliomis ir horizontaliomis staklėmis), puodininkystė (moterų darbas).
Tradicinis moterų vachanių rūbas: vilnonės (iki kelių) kojinės su gausiaspalviais raštais, batai su minkštu padu (vasarą – sandalai), galvą dengia skraiste, skarele, kartais tiubiteika. Nuo XX a. vid. paplito pramoniniai gaminiai: palaidinės iš šilko, satino, aksomo, siuvinėtos koftos, megztiniai, kojinės, avalynė, vilnoniai chalatai, aviniai kailiniai ir kt.
Paplitusi tiek mažoji, tiek didžioji šeima. Svarbios gimininės patroniminės grupės (tuchmai). Paplitusios bendruomeninės talkos. XX a. II-oje pusėje Tadžikistano vachanai iš dalies asimiliavosi su tadžikais.[1]