Vytautas Bložė
| Vytautas Petras Bložė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1930 m. vasario 9 d. Baisogala |
| Mirė | 2016 m. gruodžio 31 d. (86 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vytautas Petras Bložė (1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje – 2016 m. gruodžio 31 d. Kaune) – Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose. Dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949 m. Kaune išlaikė egzaminus. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo rusų filologiją. Dirbo Valstybinėje meninės literatūros spaustuvėje (dab. „Vaga“). 1966–1971 m. jo kūryba nebuvo spausdinama. 1975 m. persikėlė į Švendubrę prie Druskininkų, po žmonos mirties – į Kauną.[2]
Apie V. Bložę dokumentinį filmą „Švendubrės šamanas“ sukūrė Vytautas V. Landsbergis.[3]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Septyni šienpjoviai, 1961 m.
- Nesudegantys miestai, 1964 m.
- Iš tylinčios žemės, 1966 m.
- Žemės gėlės, 1971 m.
- Poezija, 1974 m.
- Dainos, 1976 m.
- Polifonijos, 1981 m.
- Sena laužavietė, 1982 m.
- Žmonės, 1984 m.
- Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, 1986 m.
- Noktiurnai, 1990 m.
- Sename dvarely, 1994 m.
- Ruduo, 1996 m.
- Visai ne apie tai, 1998 m.
- Tuštuma, 2001 m.
- Prieš išskrendant man ir tau, 2003 m.[4]
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viljamas Šekspyras. Venecijos pirklys
- Frydrichas Šileris. Marija Stiuart
- Michailas Lermontovas. Mcyri, Maskaradas
- Andrejis Pumpuras. Lačplėsis (su D. Lukšiu)
- Heinrichas Heinė. Eilėraščiai
- Lesia Ukrainka. Eilėraščiai
- Nikolajus Nekrasovas. Eilėraščiai
- Nazimas Hikmetas. Eilėraščiai [5]
- Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1991 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
- 2004 m. Literatūrinė „Varpų“ premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dalia Šalkauskytė. Vytautas Bložė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 297 psl.
- ↑ http://lzinios.lt/lzinios/print.php?idas=132963[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.lfc.lt/lt/Page=MovieList&ID=1363&GenreID=455&Y=&C=%C5%A0
- ↑ Vytautas Petras Bložė. Rašyk.lt
- ↑ Vytautas Bložė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 193 psl.
