Pereiti prie turinio

Žėimuos vaina

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Soumiū kolkuosvādėnīnkā
Vainuos ēguos žemėilapis

Žėimuos vaina - (suomėškā talvisota, rosėškā: Зимняя война[1][2], švedėškā vinterkriget) - vaina terp Tarību Sājonguos ė Soumėjės, katra prasidiejė 1939 m. lapkristė 30 d. Faktėnās vaina paskatėna Muoluotuova-Ribentruopa pakta pasėrašīms, palē katron Soumėjė pakliova i TSRS itakas spera. Fuormalos preksts - soumiū vīkdīts altelerėnis tarībėniū kariaunas dalėniū apšaudīms (paskasnė tīrėmā īruodė, ka ton apšaudīma ėvīkdė tarībėnė kariauna).

TSRS poulėmė panauduojė 450 tūkstontiū žmuoniū, vuo Soumėjė bova muobėlėzavuosė aple 160 tūkstontiū žmuoniū. TSRS toriėjė 30 lėiku daugiau liektovu ė 218 lėiko daugiau tanku, nego Soumėjė.

Par vaina Soumėjė neteka dėdle šmuota savuos terėtuorėjuos, ale ėšsauguojė naprėklausuomībė ė paruodė, ka efektīvē uorganėzouta kariauna gal pasėprīšėnt ė dėdlesnē kariaunā. Diel agresėjės TSRS bova pašalėnta ėš Tautū Sājonguos. Mėslėnama, ka efektīvos soumiū priešėnėmasės paskatėna Adoulpa Hėtlerė mėslėntė, ka Vuokītėjė gal pagaliet TSRS.

Glabniausė siekmīngū soumiū vēksmū prīžastės palėka ton gadīnie revuoliuocėngas, patiū soumiū sokortas kariavėma metuodėkas. Skīriuom nū kėtū Vakarū valstiū, Soumėjė nemiegėna gerėntė XIX omžiaus pabėnguos - XX omžiaus pradiuos tranšiėjėne kara metuodėkas.


Vikitėka: Žėimuos vaina – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.