Činkvečentas

Činkvečentas (it. Cinquecento, liet. „penki šimtai“) – Italijos meno periodizacijoje laikotarpis tarp 1500 ir 1600 m. Europos meno periodizacijoje činkvečentas apytiksliai atitinka Italijos brandžiojo renesanso (prasidėjo apie 1490 m. ir baigėsi apie 1520 m.) ir manierizmo (prasidėjo apie 1510 m. ir baigėsi apie 1590 m.) laikotarpius, bei apima pirmąsias baroko apraiškas mene.

Šv. Petro bazilika Romoje, pradėta 1506 m. Bramantės, buvo „amžiaus statyba“ XVI a. Italijoje, ties kuria dirbo žymiausi to meto architektai. Didžioji dalis XVI a. architektų įdirbio buvo uždengta vėlesniu baroko stiliaus fasadu, įskaitant Mikelandželo projektuotą kupolą

XVI a. Italijoje kūrė menininkai, ypač brandžiojo renesanso laikotarpiu, kurie įvardijami vienais žymiausių visų laikų. Grupė kūrinių, sukurtų šiuo laikotarpiu, nuolat minimi tarp vienų žymiausių visų laikų. XVI a. pradžioje Italijos kultūrinis ir meno centras persikėlė iš kvatročento centro Florencijos į Romą. Esminiu veiksniu pritraukiant menininkus į Romą tapo katalikų bažnyčios turtai ir rėmimo projektai, kuriuos inicijavo popiežiai Julijus II, Leonas X, Klemensas VII, Paulius III. Florencijos ir Romos meno mokyklos supanašėjo ir dažnai įvardijamos viena Florencijos-Romos meno mokykla. Italijos šiaurėje iškilo Venecijos dailės mokykla, kuri sutraukė kitą iškilių menininkų grupę, nes Venecijos respublika buvo vienintelė, nenuniokota Italijos karų.

Išskirtinėmis šio laikotarpio asmenybėmis minimi: Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Bramantė, Džordžonė, Ticianas, Koredžas, Andrea del Sartas, Benvenutas Čelinis, Jakopas Pontormas, Parmidžaninas, Bronzinas, Andrėja Paladijas, Paolas Veronezė, Tintoretas.

Sąlyginai prie činkvečento menininkų gali būti priskirti Džovanis Belinis, Perudžinas, Luka Sinjorelis, nes jų kūryboje ženklus perėjimas iš kvatročento stilistikos į činkvečento, patys paveikę savo mokinius, jie vėliau buvo paveikti naujosios kartos dailininkų. Menininkai, kūrę pačioje XVI a. pabaigoje, Anibalė Karačis ir Karavadžas, jau priskiriami kitam amžiui, seičentui.

Menininkai

Reikšmingiausių laikotarpio kūrėjų sąrašas abėcėlės tvarka, vardai pateikti italų kalba, išskyrus plačiai žinomus:

Niccolo dell’Abbate Mariotto Albertinelli Alessandro Allori Bartolomeo Ammanati Sofonisba Anguissola Giuseppe Arcimboldo Baccio Bandinelli Federico Barocci Fra Bartolomeo Jacopo Bassano Domenico Beccafumi Giovanni Bellini Paris Bordone Bramantė Bronzino Bernardo Buontalenti Bartolomeo Carducci Benvenuto Cellini Antonio da Correggio Piero di Cosimo

Lorenzo Costa Dosso Dossi Gaudenzio Ferrari Lavinia Fontana Francesco Francia Giambologna Giorgione Pirro Ligorio Bernardino Luini Mikelandželas Moretto da Brescia Andrea Palladio Giacomo della Porta Palma Giovane Palma Vecchio Parmigianino Pietro Perugino Baldassare Peruzzi Jacopo Pontormo Francesco Primaticcio

Rafaelis Marcantonio Raimondi Giulio Romano Rosso Fiorentino Jacopo Sansovino Francesco Salviati Antonio da Sangallo (jaunesnysis) Andrea del Sarto Vincenzo Scamozzi Luca Signorelli Il Sodoma Ticianas Tintoretto Benvenuto Tisi Giorgio Vasari Paolo Veronese Giacomo Barozzi da Vignola Leonardas da Vinčis Federico Zuccari Taddeo Zuccari

Darbų galerija

Kai kurie iš plačiai žinomų italų činkvečento menininkų kūrinių:

• 
  „Mona Liza“ (aut. Leonardas da Vinčis)
• 
  „Dovydas“ (aut. Mikelandželas)
• 
  „Atėnų mokykla“ (aut. Rafaelis)
• 
  „Urbino Venera“ (aut. Ticianas)
• 
  „Pranciškaus I druskinė“ (aut. Benvenutas Čelinis)
• 
  „Vestuvės Kanoje“ (aut. Paolas Veronezė)
• 
  Vila Rotonda (arch. Andrėja Paladijas)