1610 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Didysis Vilniaus gaisras. Sudegė 4700 pastatų, 10 bažnyčių ir Žemutinė pilis.[1]
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 1 d. – Aronas Aleksandras Olizarovskis, SJ, gydytojas, teisininkas, kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto teisės profesorių (m. 1659 m.).
- Spalio 11 d. – Jonas Božimovskis, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas (m. 1673 m.).
Nedatuota
- Andriejus Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinis veikėjas (m. 1675 m.).
- Jonas Hurtelijus, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, žodynininkas, kunigas (m. 1666 m.).
- Juozas Narūnavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas (m. 1678 m.).
- Mikalojus Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1670 m.).
- Stanislovas Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas (m. 1650 m.).
Mirtys
redaguotiNedatuota
- Andrius Andriejus Volanas, evangelikų reformatų veikėjas ir ideologas, literatas, Mikalojaus Radvilos Rudojo, karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto Vazos sekretorius (g. 1530 m.).
Pasaulyje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Balandžio 22 d. – Aleksandras VIII, 242-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (m. 1691 m.).
- Spalio 28 d. – Jokūbas Ketleris, Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1682 (m. 1682 m.).
Mirtys
redaguoti- Kovo 14 d. – Henrikas IV Burbonas, 1572-1589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589-1610 m. Prancūzijos karalius (g. 1553 m.).
- Liepos 18 d. – Karavadžo, italų menininkas, Europos XVII a. dailės reformatorius, vienas stambiausių baroko meistrų (g. 1571 m.).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 21