Danangas (viet. Đà Nẵng) – miestas centrinėje Vietnamo dalyje, Namčungbo regione, Pietų Kinijos jūros pakrantėje, prie Han upės žiočių. Danangas turi specialiojo miesto (provincijos lygmens) statusą. Tai svarbiausias ekonominis ir edukacinis centrinio Vietnamo miestas. Pro miestą eina HanojausHošimino plentas ir geležinkelis. Yra svarbus jūrų uostas, Danango oro uostas. Chemijos (trąšų) ir farmacijos, metalo apdirbimo, tekstilės (šilko, medvilnės), statybinių medžiagų (tarp jų cemento), porceliano, popieriaus, maisto (ryžių valymo, žuvų apdorojimo) pramonė. Vykdoma pramoninė žvejyba. Dailieji amatai (marmuro, koralų dirbiniai). Danango apylinkėse kasamas cinkas, akmens anglys, alavas, auksas.

Danangas
Đà Nẵng
Miesto panorama
Danangas
Danangas
16°04′0″ š. pl. 108°14′0″ r. ilg. / 16.06667°š. pl. 108.23333°r. ilg. / 16.06667; 108.23333 (Danangas)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė Vietnamo vėliava Vietnamas
Gyventojų (2010) 490 684
Plotas 1 256 km²
Tankumas (2010) 391 žm./km²
Tinklalapis www.danang.gov.vn
Vikiteka Danangas

Veikia 1976 m. įkurta aukštoji politechnikos mokykla, Danango universitetas, architektūros universitetas ir kt. Yra Čamų meno muziejus, katalikų katedra su vyskupo rezidencija. Miesto apylinkėse yra olose įrengtų budistų šventyklų, taip pat netoli Danango yra UNESCO pasaulio paveldą įtraukti Hujės ir Hojano miestai, Mišono šventyklų liekanos.

Istorija

redaguoti

Miestas žinomas nuo Čampos karalystės laikų, jį IIIII a. įkūrė atvykėliai iš Malajų salyno (čamai). XV a. Čampą nugalėjo vietnamiečiai. 1535 m. Danangą pasiekė portugalų keliautojas Antonijas de Farija. Vėliau čia nuolat lankėsi ne tik portugalai, bet ir ispanai, prancūzai. 1858 m. jungtinis Ispanijos ir Prancūzijos karinis junginys užėmė Danangą. Nuo 1883 m. miestas priklausė Prancūzijai, 1887 m. tapo Prancūzijos Indokinijos dalimi[1]. II pasaulinio karo metais okupuotas japonų. Vietnamo karo metu Danange buvo svarbiausias Pietų Vietnamo karinis uostas ir aerodromas.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Danangas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003