Diula
Diula (veng. Gyula) – miestas pietryčių Vengrijoje, Bėkėšo medėje, 15 km į pietryčius nuo Bėkėščabos, prie Baltojo Kerešo upės, 5 km nuo Rumunijos sienos. Plentai į Bėkėščabą, Furtą, Kišineu Krišą. Vystoma maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonė, turizmas. Apylinkėse trykšta šarminės (72 °C temperatūros) mineralinės versmės, įsteigtos gydyklos (gydomas reumatas, judėjimo ir atramos organų, ginekologinės, virškinamojo trakto ligos). Yra Diuloje gimusio kompozitoriaus Ferenco Erkelio memorialinis muziejus (jame vyksta kasmetinis muzikos festivalis).
Diula veng. Gyula | |
---|---|
Diulos centras | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Vengrija |
Medė | Bėkėšas |
Gyventojų | 30 004 |
Vikiteka | Diula |
Kirčiavimas | Diulà |
Išlikusi XV–XVI a. gotikinė Diulos pilis su parku, gotikinė parako saugykla (1500 m.), Švenčiausiosios Trejybės (1738 m.), katalikų (1777 m.), evangelikų reformatų (1797 m.), stačiatikių (1812 m.), neoklasicistinė Jožefvarošo (1866 m.) bažnyčios, pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios griuvėsiai (XV a.) su sodu. Gausu kito XVIII a. pab. – XIX a. architektūros paveldo (kepykla, barokinė rotušė , Alamaši rūmai, neoklasicistiniai jojimo mokyklos ir Policijos departamento pastatai, našlaičių prieglauda, prefektūra, biblioteka).[1]
2011 m. 83,4 % miesto gyventojų buvo vengrai, 3,1 % – rumunai, 3,1 % – vokiečiai, 0,5 % – čigonai.
Istorija
redaguoti1313 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Diulos vienuolynas (Julamonustra), o 1332 m. – šalia jo esanti gyvenvietė. 1566–1694 m. Diula buvo užimta turkų, daugelis vietos vengrų buvo priversti pasitraukti. XVIII a. vietos žemvaldys Janošas Harukernas pakvietė vokiečių ir rumunų į savo žemes. Miestas ėmė augti, XX a. išpopuliarėjo kaip kurortas.
Galerija
redaguoti-
Diulos pilis
-
Ferenco Erkelio namas-muziejus
-
Rotušė
-
Miesto fontanas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Gyula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004