Estijos ir Lietuvos santykiai

Estijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Estijos ir Lietuvos. Oficialūs tarptautiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1921 m. kovo 2 d., Estijai ir Lietuvai de jure pripažinus viena kitos nepriklausomybę (abi valstybės paskelbė nepriklausomybę 1918 m.), tačiau pirmieji kontaktai siekia senesnius laikus.

	Estijos ir Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Estija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• Abipusis de jure pripažinimas: 1921 m. kovo 2 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. spalio 5 d.
Prekybos apimtys (2020):^[1]
• Lietuva → Estija: 1,33 mlrd. eur.
• Estija → Lietuva: 986 mln. eur.
Turistų srautai:
• Estija → Lietuva (2020): 49 tūkst.^[1]

Tarp vėlyvo XVIII a. ir 1918 m. abi šalys priklausė Rusijos imperijai, nuo 1940 m. buvo inkorporuotos į SSRS. Dar kartą Estija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., Lietuva Estiją – 1991 metų rugpjūčio 22 dieną.^[2] Tais pačiais metais atnaujinti diplomatiniai santykiai.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Taline (dabartinis ambasadorius – Giedrius Apuokas), o Vilniuje yra įsikūrusi Estijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Kaimo Kūsko). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose veikia Estijos garbės konsulatai. Veikia Estijos lietuvių bendruomenė.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu bei tautų ryšiai viduramžiais ir naujaisiais amžiais

Išlikę informacijos apie lietuvių genčių siaubiamuosius žygius Estijos teritorijoje XII a. pab.^[3] Lietuvių aktyvi kova su Vokiečių ordinu neleido Livonijos ordinui pavergti estų ir latvių, skatino jų priešinimąsi. Lietuvių pergalė Šiaulių mūšyje (1236) paskatino sukilti Saaremos gyventojus, Durbės mūšyje (1260) – ir kitus estus. 1270 Karusės mūšyje (Vakarų Estijoje) Lietuvos kariuomenė sumušė Livonijos vokiečių ir danų iš Šiaurės Estijos kariuomenę. 1561 Vilniaus sutartimi Pietų Estija buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1629 priklausė Abiejų Tautų Respublikos autonominei provincijai Uždauguvio kunigaikštystei.^[4]

Santykiai nepriklausomybės kovų metu ir Tarpukariu

Nepriklausomybės kovų metu santykiai tarp estų ir lietuvių buvo minimalūs, nes Estijos ir Lietuvos valstybių teritorijos tarpusavyje nesiribojo. Estijai ir Lietuvai įkūrus valstybes ir apgynus savo nepriklausomybes santykiai tarp dviejų valstybių buvo geri, bet ne artimi (skirtingai nei santykiai tarp latvių ir estų); dažniausias buvo trišalis bendradarbiavimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Nors aptarinėtos kai kurių politikų ir Lietuvoje, idėjos apie Baltijos šalių vienybę Latvijoje ir Estijoje buvo populiaresnės. Jau pirmaisiais metais buvo užsiminta apie Baltijos Antantės būtinybę.

1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašyta Baltijos valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartis.

Santykiai okupacijų metais

Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą ir Estiją ir didelei daliai vietinių gyventojų pasitraukus į Vakarus, vyko gan aktyvus politinis ir kultūrinis bendradarbiavimas tarp lietuvių, latvių, taip pat estų išeivių. Dar 1946 m. Hamburge karo pabėgėlių buvo įkurtas Pabaltijo universitetas. Universitetas veikė iki 1949 m.

1955 m. Stepono Kairio iniciatyva JAV buvo organizuota Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialdemokratų konferencija.

Santykiai tarp okupuotų Baltijos šalių buvo mažiau glaudūs, tačiau 1979 m. lietuvių, latvių ir estų disidentams pavyko pasirašyti memorandumą, smerkiantį Molotovo-Ribentropo paktą.

SSRS ėmus vadovauti Michailui Gorbačiovui ir ėmus demokratizuoti SSRS, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje įsikūrė nepriklausomybės siekiančios organizacijos – Sąjūdis ir Estijos liaudies frontas. Jos, kartu su bendraminčiais iš Latvijos – Latvijos liaudies frontu glaudžiai tarpusavyje bendradarbiavo. Apie 1988 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žalieji ir Sąjūdis surengė bendrą protesto akciją „Apkabinkime Baltiją“, kurioje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

1988 m. lapkričio 8 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybininkai Rygoje nutarė priešintis SSRS Konstitucijos pataisų projektui ir rinkti parašus prieš. Tai davė rezultatų, nes Lietuvoje pasirašė 1,8 mln., Latvijoje – 1,1 mln., Estijoje – beveik 1 mln. žmonių.^[5] Parašai perduoti SSRS AT priimamojo atstovams.

1989 m. gegužės 12–14 d. Sąjūdžio ir Latvijos, Estijos liaudies frontų atstovai susirinko į Baltijos Asamblėją Taline, kur diskutuota dėl ekonominio savarankiškumo ir suvereniteto siekio, paskelbtos kelios rezoliucijos, pirmąkart paminėtas nepriklausomybės siekis,^[6] judėjimų pirmininkų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, įsteigta Baltijos Taryba. Būtent Baltijos Taryba liepos 15 d. priėmė nutarimą nutiesti „gyvąją grandinę“ nuo Talino iki Vilniaus ir ją pavadinti Baltijos keliu. Šis nutarimas praktiškai realizuotas 1989 m. rugsėjo 23 d. – 650 km nusidriekusioje grandinėje stovėjo 2 mln. lietuvių, latvių ir estų.

SSRS liaudies deputatai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1989 m. rugsėjo 30 d. įkūrė Baltijos parlamentinę grupę su tikslu koordinuoti vieningus veiksmus parlamentiniu keliu siekiant Baltijos valstybių nepriklausomybės.

Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę, o Latvijai ir Estijai paskelbus suvereniteto aktus, 1991 m. kovo 17 d. SSRS vyko SSRS referendumas dėl federacijos atnaujinimo, kurį boikotavo visos Baltijos šalys.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos (1991 m.–dabar)

Dauguma sutarčių tarp šalių yra trišalės, t. y., įtraukiančios ir Latviją. 2017 m. tarp trijų Baltijos šalių pasirašytas susitarimas dėl geležinkelio transporto projekto Rail Baltica. Susitarimas yra svarbi sąlyga nutiesti greitojo geležinkelio, sujungsiančio tris valstybes, infrastruktūrą.^[7] Nereti aukščiausių vadovų susitikimai tarp abiejų šalių.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Vyksta nemažai akademinių mainų tarp Estijos ir Lietuvos švietimo institucijų. Estų kalba dėstoma VU, VDU, Taline veikia lituanistinė mokykla.

Ekonominis bendradarbiavimas

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Estiją. 2016 m. prekybos apyvarta tarp šalių siekė 2,03 mlrd. eurų. Estija yra 6-a pagal apimtį prekybos partnerė.

Eksportas sudaro 2,23 mlrd. eurų; Estijja yra eksporto partnerė nr. 6
Importas sudaro 2,69 mlrd. eurų; Estija yra importo partnerė nr. 9.

Žinomiausi Estijos investuotojai Lietuvoje – „Nortal“, „Olympic Entertainment Group“, „Estijos paštas“, „BLRT grupp“, „Bigbank“, „Baltika Group“, „Merko Ehitus“, „Graanul invest“, „Harju Elekter“, „Eesti Energia“.

Pilietiniai mainai

Metai	2016^[8]	2020^[9]	2021^[10]	2022^[11]
Estijos piliečių skaičius Lietuvoje	130	202	167	171

Metai	2016^[8]	2019^[9]	2021^[10]	2022^[11]
Lietuvos piliečių skaičius Estijoje	2169	2534	1906	1884

Pasiuntinių sąrašas

Lietuvos ambasados pastatas Estijoje, Taline

Estijos ambasados pastatas Lietuvoje, Vilniuje

Pasiuntiniai Estijoje

1919 m. – Pranas Vaiciuška, atstovas
1920–1921 m. – Vytautas Jonas Gylys
1921–1923 m. – Dovas Zaunius, laikinasis reikalų patikėtinis (rezidavo Rygoje)
1924–1927 m. – Jonas Aukštuolis
1930–1931 m. – Kazys Šumauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
1931–1933 m. – Donatas Malinauskas, laikinasis reikalų patikėtinis
1933–1940 m. – Bronius Dailidė, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1990–1993 m. – Sigitas Kudarauskas, atstovas
1993–1994 m. – Deividas Matulionis, laikinasis reikalų patikėtinis
1994–1997 m. – Halina Kobeckaitė, ambasadorė
1997–2002 m. – Rimantas Tonkūnas
2002–2006 m. – Antanas Vinkus
2006 m. liepos-spalio mėn. – Saulius Butkus, laikinasis patikėtinis
2006–2012 m. – Juozas Bernatonis
2012–2017 m. – Neilas Tankevičius
nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. – Giedrius Apuokas.^[12]

Pasiuntiniai Lietuvoje

Sąrašas nėra baigtinis

Martas Tarmakas (1990–1991 m., pirmasis Estijos atstovas Lietuvai)
Tomas Kukas (2012–2016 m.)
Jana Vanaveski (2016–2020 m.)
Kai Kaarelson (2020-2023 m.)
Kaimo Kūsko (nuo 2023 m.)^[13]

Estijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai estai

Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2021 m. gruodžio mėn. 74 Estijos piliečiams už nuopelnus Lietuvai įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.^[14]

Toomas Alatalu (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Avo Aljas (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Andrus Ansip (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
Piret Reintamm Benno (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Fjodor Berman (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Andrei Birov (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Enn Eesmaa (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Ants Frosch (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Väino Hallikmägi (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Ardo Hansson (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Ahti Heinla (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Sigrid Herodes (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Erki Holmberg (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Tomas Hendrik Ilves (2008 m. balandžio 25 d., Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine)
Evelin Ilves (2013 m. gegužės 17 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
Väino Kaldoja (2005 m. kovo 1 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Priit Kasesalu (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Birutė Klaas-Lang (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Tiitas Kohvas (1996 m. sausio 15 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
Kalev Koidumäe (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Tarmo Kõuts (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Toomas Kukk (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
Kalle Küttis (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Mart Laar (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Margus Laidre (2013 m. gegužės 17 d., Ordino"Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
Margus Leivo (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Jurgen Ligi (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Mihkel Loodus (2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
Juri (Jüri) Luik (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Toomas Luman (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Toivo Maimets (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Tarmo Mänd (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Iivi Anna Masso (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Lennartas Meris (1997 m. rugpjūčio 19 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
Pranas Mickevičius (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Marko Mihkelson (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Rein Minka (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Endrik Mõistlik (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Martas Olafas Niklus (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Ulo Nugis (2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Liisa Ojaveer (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Kristiina Ojuland (2004 m. balandžio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Lagle Parek (2013 m. birželio 17 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)
Juhan Parts (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Juri Pihl (2003 m. gegužės 6 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Marika Põldma (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Heino Priimägi (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Siim Raie (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Anu Randveer (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Lagle Rarek (2013 m. birželio 17 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)
Endel Ratas (2003 m. sausio 8 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)
Rein Raud (2009 m. vasario 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Eero Raun (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Margus Rava (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Villu Reiljan (2004 m. rugsėjo 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Jaan Reinhold (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Urmas Reinsalu (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Arnoldas Riuitelis (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
Ingrid Rüütel (2004 m. rugsėjo 30 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
Arnold Rüütel (2004 m. rugsėjo 30 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
Angela Saks-Tammekand (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Helena Sepandi (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Toomas Sildam (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Urmas Sõõrumaa (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Valvi Strikaitienė (1996 m. rugpjūčio 21 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
Jaan Tallinn (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Mart Tarmak (2008 m. vasario 5 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
Enn Tarto (2003 m. sausio 8 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)
Andres Tropp (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
Erik Udam (2003 m. sausio 8 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)
Cecilija Rasa Unt (2004 m. vasario 6 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Vahur Väljamäe (2004 m. rugsėjo 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Jana Vanaveski (2013 m. gegužės 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)

Estijos valstybiniais apdovanojimais apdovanoti šie Lietuvos piliečiai (sąrašas nepilnas):

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 „Estija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2021-12-19.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ [1] Archyvuota kopija 2018-12-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ [2] Archyvuota kopija 2018-11-20 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Estijos santykiai su Lietuva“. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
↑ V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 79.
↑ V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241–242.
↑ „Latvia, Estonia, Lithuania to sign Rail Baltic agreement on January 31“. Baltictimes.com. 2017-01-16. Nuoroda tikrinta 2017-03-21.
↑ ^8,0 ^8,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
↑ ^9,0 ^9,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
↑ ^10,0 ^10,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
↑ ^11,0 ^11,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
↑ [3] Archyvuota kopija 2021-12-19 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Estijoje inf.)
↑ Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)
↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[URM_prekyba-1] 1,0 ^1,1 „Estija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2021-12-19.^{[neveikianti nuoroda]}

[2] [1] Archyvuota kopija 2018-12-15 iš Wayback Machine projekto.

[3] [2] Archyvuota kopija 2018-11-20 iš Wayback Machine projekto.

[4] „Estijos santykiai su Lietuva“. Visuotinė lietuvių enciklopedija.

[5] V. Čepaitis, Sąjūdžio politinės akcijos, Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, sud. B. Genzelis ir A. Rupšytė, Kaunas, 2010, p. 79.

[6] V. Čepaitis, Su Sąjūdžiu už Lietuvą nuo 1988 06 03–1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 241–242.

[7] „Latvia, Estonia, Lithuania to sign Rail Baltic agreement on January 31“. Baltictimes.com. 2017-01-16. Nuoroda tikrinta 2017-03-21.

[migracija_2015-8] 8,0 ^8,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[migracija_2019-9] 9,0 ^9,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[migracija_2020-10] 10,0 ^10,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[migracija_2021-11] 11,0 ^11,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[12] [3] Archyvuota kopija 2021-12-19 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados Estijoje inf.)

[13] Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)

[14] Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]