Kinijos korėjiečiai
| Kinijos korėjiečiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | etninių Kinijos korėjiečių – 1 923 842 (2000); įskaitant imigrantus iš Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos – 2 489 076 (2009).[1] |
| Populiacija šalyse |  Kinija
|
| Kalba (-os) | korėjiečių kalba, kinų kalba, japonų kalba |
| Religijos | budizmas, konfucianizmas, šamanizmas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | korėjiečiai |
Korėjiečiai (kinų kalba: 朝鲜族, pinyin Cháoxiǎn Zú) – viena iš 56 oficialiai pripažintų tautų Kinijoje. Didžiausia korėjiečių koncentracija yra šiaurės rytuose: Heilongdziango, Dzilino, Liaoningo provincijose.[2]
Populiacija
redaguotiPopuliacija: etninių Kinijos korėjiečių, turinčių Kinijoje pilietybę – 1 923 842 (2000). Kinijoje yra didžiausias skaičius korėjiečių gyvenančių už Korėjos pusiasalio ribų.[3][4]
Istorija
redaguotiManoma, kad iš Korėjos pusiasalio korėjiečiai ėmė migruoti į Mandžiūriją XVII a. Daugiausia tai būta valstiečių, bėgusių nuo despotiškų žemvaldžių. Po 1869 metais šiaurinėje Korėjos dalyje įvykusio bado migrantų kiekis išaugo, dauguma įsikūrė Yanbiano vietovėje. Kita didelė srovė migrantų Kinijos teritorijoje pasirodė japonams aneksavus Korėją ir privertus valstiečius pasišalinti nuo užimamų žemių.[5]
Religija
redaguotiPirmieji korėjiečiai praktikavo totemizmą ir protėvių garbinimą. Dabar kai kurie korėjiečiai yra budistai, kiti konfucianistai, ne kurie praktikuoja šamanizmą, dar kiti – krikščionys katalikai. Iki 1949 metų beveik 23 % korėjiečių buvo krikščionys protestantai. Dabar Kinijoje yra apie 600 tūkst. korėjiečių krikščionių, tai sudaro apie 27 % visų žemyninėje Kinijos dalyje gyvenančių korėjiečių. Kinijos korėjiečių gyvenamose vietovėse krikščioniškos veiklos yra dotuojamos atvykstančių verslo reikalais ar lankančių artimuosius pietų korėjiečių. Beveik visuose didžiuosiuose šiaurės rytinės Kinijos dalies miestuose galima rasti korėjiečių bažnyčių ir susitikimo vietų.[6][7][8]
Švietimas
redaguotiKinijos korėjiečių raštingumo lygis ir vidurinį bei universitetinį mokslą baigiančiųjų skaičius yra aukščiausias lyginant su nacionaliniu vidurkiu ar kitomis Kinijos Liaudies Respublikos mažumų etninėmis grupėmis. Tarp vyresnių nei 15 metų korėjiečių, išskyrus labai senyvo amžiaus žmones, neraštingumas beveik neegzistuoja. Kinijos Liaudies Respublikos Dzilino provincijos Janbiano korėjiečių autonominė prefektūra yra sėkmingas Kinijos vykdomos etninių mažumų švietimo sistemos pavyzdys.[9][10]
Kalba
redaguotiDidžioji dauguma etninių Kinijos korėjiečių kalba ir rašo korėjiečių kalba. Šiaurės rytinėje Kinijoje dalyje (Heilongdziango, Dzilino, Liaoningo provincijose) ši kalba yra naudojama laikraščiuose, radijo stotyse, švietimo institucijose.[11]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://www.mofat.go.kr/consul/overseascitizen/compatriotcondition/index6.jsp?TabMenu=TabMenu6/
- ↑ http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/korean/
- ↑ Mackerras C., China’s Ethnic Minorities and Globalisation, p.182
- ↑ http://www.defence.pk/forums/general-images-multimedia/225727-pictures-chinese-people-56-ethnic-groups-10.html/ Archyvuota kopija 2013-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-korean.htm/ Archyvuota kopija 2013-06-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mackerras C., China’s Ethnic Minorities and Globalisation, p. 116
- ↑ http://www1.chinaculture.org/library/2008-02/05/content_23969.htm/ Archyvuota kopija 2013-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.omf.org/omf/us/peoples_and_places/people_groups/koreans_of_china/ Archyvuota kopija 2013-09-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mackerras C., China’s Ethnic Minorities and Globalisation, p.129
- ↑ http://muse.jhu.edu/login?auth=0&type=summary&url=/journals/korean_studies/v011/11.lee01.pdf/[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.omf.org/omf/us/peoples_and_places/people_groups/koreans_of_china/ Archyvuota kopija 2013-09-08 iš Wayback Machine projekto.