Užventis
Užventis | ||
---|---|---|
Pagrindinė gatvė Užventyje | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Kelmės rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 608 | |
Plotas | 2,39 km² | |
Tankumas | 254 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-86036 | |
Vikiteka | Užventis | |
Užventis – miestas Kelmės rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, abipus Ventos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1703 m.) su varpine, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, biblioteka, paštas (indeksas LT-86036), kraštotyros muziejus (1966 m. įkurtas buvusiame Užvenčio dvaro svirne), senelių namai (nuo 2009 m.).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užventis yra vandenvardinis vietovardis, kilęs prie upėvardžio Venta, pridėjus priešdėlį už- – būtent Ventos aukštupyje ir įsikūręs Užventis.[4] Venta išteka už 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. XX a. tarpukariu vartota lytis Užventys.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas įsikūręs Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje. Užventį pasiekia keturi krašto keliai: 158 Kelmė–Užventis , 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai , 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai ir 223 Užventis–Varniai .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užventis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Užvenčio dvaras. Gyvenvietė kūrėsi dešiniajame Ventos krante. 1527 m. minimas Užvenčio valsčius, 1537 m. – miestelis.
1655–1660 m. ir 1701 m. miestelis nukentėjo nuo švedų antpuolių. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pastatyta Užvenčio bažnyčia. 1609 m. įsteigta parapinė mokykla. 1667 m. minimas Užvenčio pavietas. 1703 m. suteikta teisė rengti turgų, nuo 1746 m. čia dar vykdavo ir trys prekymečiai. 1863 m. ties Užvenčiu vyko sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene. XIX a. Užventis – miestelis ir dvaras Šiaulių apskrities Kolainių valsčiuje.[6]
1940 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo Užvenčio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė nedidelis trikotažo siuvimo cechas. 1956 m. gruodžio 28 d. suteiktos miesto teisės. Įkurtas visuomeninis kraštotyros muziejus. Nuo 1966 m. pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines Užventyje teikiama Žemaitės literatūrinė premija.
2000 m. Užvenčio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVI a. | Užvenčio valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija | |
1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
XIX a. – 1915 m. | Kolainių valsčius | Šiaulių apskritis | |
1919 m. | Užvenčio valsčiaus centras | Telšių apskritis | |
1919–1947 m. | Šiaulių apskritis | ||
1949–1950 m. | Kelmės apskritis | ||
1950–1953 m. | Užvenčio apylinkės centras | Užvenčio rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Užvenčio apylinkės centras | ||
1962–1995 m. | Kelmės rajonas | ||
1995– | Užvenčio seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m. | |||||||
1885 m.*[3] | 1902 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1976 m.[10][11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
521 | 1 006 | 792 | 1 704 | 1 406 | 1 300 | ||
1979 m.sur.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
1 229 | 1 149 | 898 | 833 | 600 | - | ||
| |||||||
|
Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Netoli Užvenčio gimė Povilas Višinskis (1875–1906), rašytojas, žurnalistas ir redaktorius.
- Užventyje kurį laiką gyveno ir kūrė Žemaitė (1845–1921)
- Prie Užvenčio, kairiajame Ventos krante 1887–1898 m. darbavosi Šatrijos Ragana (1877–1930). Užvenčio dvaras ir jo kultūrinis bei dvasinis gyvenimas 1922 m. aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
- Užvenčio kapinių koplyčios rūsyje buvo palaidotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius (1870–1942 m.), 1996 m. perlaidotas kapinių žemėje.
- Moshe Rosenstein (1880–1941), rabinas.
- Domas Rocius (1905–1943), Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjas.
- Virginija Šiukščienė (g. 1959), istorikė, muziejininkė.
- Vigmantas Butkus (g. 1965), literatūros tyrinėtojas, pedagogas.
- Aurelijus Veryga (g. 1976), biomedicinos mokslų daktaras, sveikatos apsaugos ministras.
- Eligijus Butkus (g. 1979), baleto šokėjas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Banga Užventis (futbolas)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Ужвенты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 34А (68) : Углерод — Усилие. С.-Петербургъ, 1902., 600 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 306 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 237
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/uzventis.html Archyvuota kopija 2010-06-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Użwenty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 875 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Užventis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.
- ↑ Užventis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.
- ↑ Užventis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 400
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Užventis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 459 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesto svetainė
- Užvenčio nuotraukos Archyvuota kopija 2005-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- Užvenčio žemėlapiai Archyvuota kopija 2008-04-20 iš Wayback Machine projekto.
|