Pereiti prie turinio

Moters lytiniai organai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
15:33, 26 lapkričio 2022 versija, sukurta Homobot (aptarimas | indėlis) (Nebenaudojamo skydelių datavimo šalinimas.)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Moters lytiniai organai: 1. Kiaušintakis, 2. Kiaušintakio piltuvėlis, 3. Šlapimo pūslė, 4. Gaktikaulis, 5. Skeno liauka, 6. Šlaplė, 7. Varputė, 8. Makšties prieangis, 9. Mažosios lytinės lūpos, 10. Didžiosios lytinės lūpos, 11. Kiaušidė, 12. Gaubtinė žarna, 13. Gimda, 14. Makšties dugnas, 15. Gimdos kaklelis, 16. Tiesioji žarna, 17. Makštis, 18. Išangė, 19 Bartolino liauka

Moters lytiniai organai skiriami į vidinius ir išorinius:

Vidiniai lytiniai organai yra dauginimosi sistemos organai. Per juos atliekamas lytinis aktas, juose subręsta kiaušialąstė, įvyksta apvaisinimas, gemalo ir vaisiaus vystymasis. Gimdymo metu per moters lytinius organus išstumiamas vaisius su visais jo embrioniniais dariniais (visų pirma placenta). Riba tarp moters vidinių ir išorinių lyties organų yra mergystės plėvė, o pradėjus lytinį gyvenimą – plėvės likučiai.

Išoriniai lytiniai organai yra gerai aprūpinami krauju, juose yra daug nervinių galūnių, tai su lytiniu geismu susiję ir organai. Dažnai, juose yra jautriausios moters erogeninės zonos. Jų stimuliavimas skatina makšties sienelių sudrėkimą (makšties lubrikaciją), mažųjų lytinių lūpų ir varputės padidėjimą, laisvesnį įėjimą makštin. Visa tai dar labiau sustiprina vulvos jaudrumą ir suteikia lytinio susijaudinimo pojūtį.

Raukšlės tarp lytinių lūpų, palei varputę ir makšties prieangį – tai vietos, kurios nusėda šlapimo ir lytinių išskyrų likučiai, ir jie gali sukelti aštrų nemalonų kvapą, nemalonius pojūčius, o kartais – net būti uždegimo priežastimi. Todėl vulvos plovimas yra būtina lytinės higienos sudedamoji dalis.

Moters lytinė sistema
Pagrindinis straipsnis – Kiaušidė.

Tai yra migdolo formos liauka, kurioje bręsta kiaušialąstės, gaminami hormonai (estrogenai, progesteronas). Suaugusios moters kiaušidė sveria apie 10–15g, yra apie 3–4 cm ilgio ir 1–2 cm storio. Kiaušidės glūdi mažajame dubenyje. Jose formuojasi lytinės ląstelės – kiaušialąstės. Ovogenezės metu moters kiaušidėse I eilės ovocitas turi 46 chromosomas; jam pirmą kartą dalijantis mejotiškai, susidaro dvi ląstelės, turinčios po 23 chromosomas. Viena iš šių ląstelių, vadinama II eilės ovocitu, gauna beveik visą citoplazmą. Antroji vadinama pirmuoju poliniu kūneliu. Šis gali suirti arba vėl dalintis. II eilės ovocite prasideda mejozės II dalijimasis ir baigiasi II metafazėje. Po to ląstelė iš kiaušidės patenka į kiaušintakius, kur ją gali apvaisinti spermatozoidas. Jam susiliejus su kiaušialąste, ji yra aktyvuojama (apvaisinama). Mejozės metu moters organizme iš vieno I eilės ovocito susidaro tik viena kiaušialąstė ir dažniausiai trys poliniai kūneliai. Šie iš organizmo pasišalina per mėnesines.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]