Pereiti prie turinio

Barysavas

Koordinatės: 54°13′23″š. pl. 28°30′40″r. ilg. / 54.223°š. pl. 28.511°r. ilg. / 54.223; 28.511 (Barysavas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
10:32, 23 birželio 2023 versija, sukurta Hugo.arg (aptarimas | indėlis) (Atšauktas naudotojo 84.15.182.144 (Aptarimas) darytas keitimas 6987812)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Barysavas
bltr. Барысаў, rus. Борисов
            
Barysavas
Barysavas
54°13′23″š. pl. 28°30′40″r. ilg. / 54.223°š. pl. 28.511°r. ilg. / 54.223; 28.511 (Barysavas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Barysavo rajonas
Įkūrimo data 1102 m.
Gyventojų (2022) 137 703
Vikiteka Barysavas

Barýsavas [1] (bltr. Барысаў; arba Borisovas, rus. Борисов) – miestas šiaurinėje Baltarusijoje, 71 km į šiaurės rytus nuo Minsko, abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento MaskvaMinskas. Barysavo rajono centras. Mieste yra muziejus. Bažnyčia, statyta 18061823 m., Prisikėlimo soboras (1874 m.), sinagoga (XX a.).[2]

Miesto stadionas

Miestas įkurtas 1102 m., kitais duomenimis, 1032 m. Pirmą kartą minimas 1127 m. Laurentijaus metraštyje kaip Polocko žemės, 1128 m. Ipatijaus metraštyje – kaip Polocko kunigaikštystės miestas. Nuo XIII a. vidurio Barysavą valdė Lietuvos kunigaikščiai.[3] 1542 m. Ldk Žygimantas Augustas Barysavo pilį padovanojo Vilniaus vaivadai J. Hlebavičiui, Barysavas prijungtas prie Vilniaus vaivadijos. Magdeburgo teisės nuo 1563 m. Nuo 1563 m. seniūnijos centras. Po Liublino unijos priklausė Oginskiams, Radviloms, įėjo į Vitebsko vaivadijos Oršos apskritį.

1793 m. per Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą atiteko Rusijos imperijai, nuo 1795 m. jos Minsko gubernijos Barysavo apskrities centras,[4] tais metais gavo miesto teises.[5] Nuo 1924 m. rajono centras. 19411944 m. naciai prie miesto įrengė 4 koncentracijos stovyklas, kuriose žuvo apie 33 000 Borysavo ir apylinkių gyventojų.

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2007 m.
1795 m. 1887 m. 1907 m. 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 600 17 737 18 055 26 900 59 300
1970 m.sur. 1997 m. 2001 m. 2005 m. 2007 m.
84 000 154 300 151 000 150 000 149 700

Yra geležinkelio stotis. Išplėtota mašinų (automobilių elektros įrangos, sunkvežimių hidraulinių stiprintuvų, agregatų) gamyba, metalo, medžio apdirbimas, miško chemijos, chemijos (buitinės chemijos, gumos techninių dirbinių, polimerinės taros, plastikinių dirbinių), farmacijos, statybinių medžiagų (gelžbetonio gaminių), siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, krištolo gamyba. Yra Taikomosios dailės kombinatas.

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Mindaugas PažemysBarysavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 653 psl.
  3. Barysavas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 163
  4. Borysów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 334 psl. (lenk.)
  5. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 70