Bochnia
Bochnia lenk. Bochnia | |
---|---|
Turgaus aikštė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Mažosios Lenkijos vaivadija |
Įkūrimo data | XII a. |
Meras | Stefan Kolawiński |
Gyventojų | 30 176 |
Plotas | 29,9 km² |
Tankumas | 1 009 žm./km² |
Pašto kodas | 32-700 |
Tinklalapis | Oficiali svetainė |
Vikiteka | Bochnia |
Kirčiavimas | Bochnià |
Bochnia – miestas pietų Lenkijoje.[1] Įsikūręs pusiaukelėje tarp Tarnuvo (38 km į rytus) ir regiono sostinės Krokuvos (vakaruose). Miestas yra žinomas dėl jame esančios seniausios veikiančios druskos kasyklos Europoje. Nuo 1999 m. priklauso Mažosios Lenkijos vaivadijai. Prieš tai buvo Tarnuvo vaivadijoje. 30 176 gyventojai (2014 m. duomenys).
Miestas įsikūręs išilgai 94 ir 75 autostradų. E40 greitkelis kerta miesto šiaurinę dalį. Yra geležinkelio stotis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bochnia yra vienas seniausių miestų Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Pirmą kartą paminėta 1198 m. Regione 1248 m. atrasta akmens druska. 1253 m. vasario 27 d. suteiktos Magdeburgo teisės. Miesto gyventojų daugumą sudarė vokiškai kalbantys gyventojai, atsikėlę iš žemutinės Silezijos. Bochnia taip pat buvo žinoma kaip Salzberg.
Dėl geografinės padėties ir druskos kasyklos Bochnia buvo vienas iš svarbiausių miestų Mažosios Lenkijos vaivadijoje. XIV a. valdant Kazimieras III Didžiajam, pastatyta rotušė, gynybinė siena su keturiais vartais, ligoninė bei prieglauda kalnakasiams. Pradėta statyti šv. Mikalojaus bazilika. XV a. atidaryta mokykla. 1561 m. įvyko miesto gaisrui bei išeikvojus druskos atsargas, miestas patyrė ilgalaikį nuosmukį. 1623 m. pastatytas vienuolynas. XVIII a. pabaigoje vėl buvo atnaujinta druskos kasyba. Antrojo pasaulinio karo metu Bochnioje veikė žydų getas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šv. Mikalojaus bažnyčia
-
Bochnios druskų kasykloje esanti bažnyčia
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bochnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 306 psl.