Tarptautinė standartizacijos organizacija
„ISO“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Iso.
.svg){kind=logo}
Tarptautinė standartizacijos organizacija (angl. International Organization for Standardization, ISO arba iso) – nepriklausoma, nevyriausybinė, tarptautinė standartų kūrimo organizacija, sudaryta iš šalių nacionalinių standartų organizacijų atstovų.[1] Įkurta 1947 m. vasario 23 d. Kuria tarptautinius standartus, glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautine elektrotechnikos komisija (angl. International Electrotechnical Commission (IEC)), atsakinga už elektrinės įrangos standartizavimą.
ISO standartai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuo metu yra virš 17 400 Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleistų standartų.
ISO leidžiamų standartų pavadinimo formatas: „ISO[/IEC] [IS] nnnnn[:mmmm]: Pavadinimas“ kur:
- „nnnnn“ yra standarto numeris,
- „mmmm“ yra paskelbimo metai, ir
- „Pavadinimas“ aprašo temą.
IEC įtraukiamas į standartą tik jeigu pastarasis yra JTC1 darbo pasekmė. Data ir IS nerašomi neskelbtiems ar nepilniems standartams, taip pat dėl tam tikrų priežasčių gali būti be pavadinimo (tik numeris).
Standartų pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ISO/IEC 8859
- apibrėžia ženklų kodavimą 8 bitais. Standartą sudaro atskiros dalys (arba sakoma, kad ISO/IEC 8859 yra standartų serija, kurią sudaro atskiri standartai). Kiekviena dalis skirta tam tikros kalbų grupės rašto ženklų kodams. Standartas yra atviras, t. y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Šiuo metu jis turi 15 dalių.
- ISO/IEC 8859-1 Lotynų 1-oji abėcėlė (Vakarų Europos kalbos).
- ISO/IEC 8859-2 Lotynų 2-oji abėcėlė (Vidurio Europos kalbos).
- ISO/IEC 8859-3 Lotynų 3-oji abėcėlė (Esperanto ir maltiečių kalbos).
- ISO/IEC 8859-4 Lotynų 4-oji abėcėlė (Baltijos ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų)). Vėliau suskilo į dvi dalis: 10 ir 11.
- ISO/IEC 8859-5 Lotynų ir kirilicos abėcėlės.
- ISO/IEC 8859-6 Lotynų ir arabų abėcėlės.
- ISO/IEC 8859-7 Lotynų ir graikų abėcėlės.
- ISO/IEC 8859-8 Lotynų ir hebrajų abėcėlės.
- ISO/IEC 8859-9 Lotynų 5-oji abėcėlė (turkų kalba).
- ISO/IEC 8859-10 Lotynų 6-oji abėcėlė ((Baltijos ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų, islandų)).
- ISO/IEC 8859-11 Lotynų ir Vietnamo abėcėlės.
- ISO/IEC 8859-12 Dar nepanaudota (manoma, kad čia gali būti indų kalbos).
- ISO/IEC 8859-13 Lotynų 7-oji abėcėlė (Baltijos šalių kalbos, Baltic Rim).
- ISO/IEC 8859-14 Lotynų 7-oji abėcėlė (Keltų kalba).
- ISO/IEC 8859-15 Lotynų 9-oji abėcėlė (Vakarų Europos kalbos).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „ISO Membership Manual“. ISO (anglų). Suarchyvuota iš originalo 10 April 2022. Nuoroda tikrinta 10 April 2022.