Šveicarijos Alpės
| Šveicarijos Alpės: Jungfrau, Alečas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Šveicarija
|
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | vii, viii, ix |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1037 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2001 (25-oji sesija) |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šveicarijos Alpės (vok. Schweizer Alpen, pranc. Alpes suisses, it. Alpi svizzere, ret. Alps svizras) – tai dalis Alpių, kuri yra Šveicarijoje. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4 634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra Domas (4 545 m).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto. Nepaisant to, kad Šveicarija apima tik 14% visos Alpių teritorijos, dauguma Alpių viršūnių, kurios perkopė 4000 m (48 iš 82) yra Šveicarijos Alpėse, o likusios kelios yra apie 20 km ir mažiau nuo šalies pasienio.
Šveicarijos Alpių ledynai apima 1230 km² plotą (3% Šveicarijos teritorijos) ir tai yra 44% visų Alpių ledynų užimamas plotas.
Šveicarijos Alpės yra Šveicarijos plynaukštės pietuose. Riba tarp Alpių ir plynaukštės driekiasi nuo Vevės Ženevos ežero pakrantėje iki Roršacho Bodeno ežero pakrantėje. Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus.
Šalys su kuriomis Šveicarija dalinasi Alpių kalnų masyvus yra (iš vakarų į rytus): Prancūzija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinas.
Kalnų masyvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šveicarijos Alpės dažnai dalinamos į dvi grupes: Vakarų Šveicarijos Alpės ir Rytų Šveicarijos Alpės, kurių padalijimas yra palei Reino upę, nuo Bodeno ežero iki Špliugeno perėjos. Vakarų Šveicarijos Alpės užima didesnę Šveicarijos dalį nei Rytų. Peninų Alpės, Berno Alpės ir Bernina yra aukščiausi šalies masyvai. Žemiausias masyvas yra Apencelio Alpės, kurių aukščiausia viršūnė yra 2500 m.
Vakarų Šveicarijos Alpės
| Vieta | Masyvas | Kantonai | Žinomiausios viršūnės | Riba rytuose |
|---|---|---|---|---|
| Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino šiaurėje | ||||
| Berno Alpės | Vo, Fribūras, Valė, Bernas | Finsterarhornas, Jungfrau, Eigeris | Grimsel perėja | |
| Urnerio Alpės | Uris, Bernas, Valė, Liucerna, Obvaldenas, Nidvaldenas | Damastokas, Titlis | Roisas | |
| Glaruso Alpės | Uris, Glarusas, Graubiundenas | Todis, Gliarnišas | Zyctalis | |
| Apencelio Alpės | Apencelis-Inerodenas, Apencelis-Auserodenas, Sankt Galenas | Zentis | Reinas | |
| Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino pietūs | ||||
| Šablė Alpės | Valė | Dents du Midi | Arvas | |
| Monblano masyvas | Valė | Aiguille d'Argentière | Fereto perėja | |
| Peninų Alpės | Valė | Diufūro kalnas, Veishornas, Materhornas | Simplono perėja | |
| Leponto Alpės | Valė, Tičinas, Uris, Graubiundenas, | Monte Leonė, Reinvaldhornas | Špliugeno perėja |
Rytų Šveicarijos Alpės
| Vieta | Masyvas | Žinomiausios viršūnės |
|---|---|---|
| Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino šiaurėje | ||
| Oberhalbšteinas | Pic Plata | |
| Plezuras | Aroser Veishornas | |
| Albula | Pic Keš, Pic Lunghin | |
| Rėtikonas | Šesaplana | |
| Silvreta* | Pic Linard, Pic Buin | |
| Samnauno Alpės | Mutleris | |
| Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino pietūs | ||
| Bregaglija | Čima di Kastelo, Pic Badil | |
| Bernina | Pic Bernina, Pic Roseg | |
| Albula | Pic Keš, Pic Lunghin | |
| Livignas | Pic Paradisin | |
| Ortlerio Alpės | Pic Murtarol | |
| Sesvena | Pic Sesvena |
Kelionės ir turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turizmas Šveicarijos Alpėse prasidėjo su pirmais kopimais į daugelį Alpių viršūnių (Jungfrau 1811 m., Pic Bernina 1850 m., Diufūras 1855 m., Materhornas 1856 m., Domas 1858 m., Veishornas 1861 m.). Įrenginių pakilti į kalnus statyba prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su viešbučių ir kalnų namelių statyba bei kalnų traukinių linijų atidarymu (Rigio kalnas 1873 m., Piloto kalnas 1889 m., Gornergratas 1898 m.). Jungfraubahn (Jungrfaujoch) atidarytas 1912 m. ir tai tapo aukščiausia traukinių stotimi Europoje. Be to, Šveicarijoje žiemą labai populiarus žiemos sportas, o vasarą siūlomas kopimas į aukščiausius Šveicarijos kalnus.
