Pereiti prie turinio

Žmogus aukštoje pilyje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmogus aukštoje pilyje

2001 m. „Penguin Books“ leidimo viršelis

Autorius Philip K. Dick
Šalis JAV
Žanras Alternatyvi istorija
UDK: 821.111(73)-312.9
Originalus leidimas
Pavadinimas The Man in the High Castle
Šalis JAV
Kalba anglų
Leidykla Putnam
Išleista 1962 m.
Formatas kietais viršeliais
Puslapių 240
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Žmogus aukštoje pilyje
Leidykla Eridanas
Serija PFAF
Išleista 2014 m.
Vertėjas Danutė Šimkienė
Formatas minkštais viršeliais
Puslapių 254
ISBN-13: 9789955101673

Žmogus aukštoje pilyje (angl. The Man in the High Castle) – 1962 m. amerikiečių rašytojo Philip K. Dick fantastinis alternatyviosios istorijos romanas. 1963 m. jis laimėjo Hugo premiją[1] ir yra išverstas į daugiau, kaip dvidešimt penkias kalbas[2].

Romane aprašoma alternatyvi istorija, kurioje Antrąjį pasaulinį karą laimėjo Ašis. Veiksmas vyksta 1962 metais ir apima kelias skirtingas, menkai susijusias siužeto linijas.

Politinis XX a. antros pusės „Žmogaus aukštoje pilyje“ pasaulio žemėlapis

„Žmogus aukštoje pilyje“ aprašomame alternatyviame pasaulyje Giuseppe Zangara 1933 m. sėkmingai pasikėsina ir nužudo JAV prezidentą Franklin D. Roosevelt. Prezidentu tampa John Nance Garner ir po jo 1941 m. – John W. Bricker. Jų vyriausybės yra silpnos ir neryžtingos, nesikiša į karą. 1941 m. Fašistinė Vokietija užkariauja Sovietų Sąjungą ir išnaikina beveik visus slavus, likę gyvi nubloškiami į akmens amžiaus gyvenimo sąlygas specialiai tam skirtuose rezervatuose. Ramiajame vandenyne Japonijos imperija Perl Harboro ataka sunaikina JAV laivyną ir vėliau okupuoja Havajus, Australiją, Naująją Zelandiją. Vokiečių ir japonų iš dviejų pusių puolamos JAV 1947 m. kapituliuoja.

Dalis JAV tampa marionetinėmis Ramiojo Vandenyno Valstijomis, valdomomis Japonijos. Kita dalis tampa Vokietijos imperijos dalimi, o tarp jų – Uolinių Kalnų valstijos, buferinė valstybė tarp Japonijos ir Vokietijos įtakos zonų. Adolfas Hitleris po karo pačių nacių pripažįstamas psichiškai nesveiku ir uždaromas į ligoninę, fiureriu tampa Martinas Bormanas. Vokietijos okupuotoje Afrikoje žmonės išžudomi siekiant daugiau gyvybinės erdvės vokiečiams, ir kol kas negyvenamoje teritorijoje robotai įrenginėja miestus. Viduržemio jūra išdžiovinama ir žemė naudojama javams auginti.

Knyga prasideda Bormano mirtimi ir politine kova dėl fiurerio posto tarp Gebelso, Heidricho, Gėringo ir kitų aukštas pareigas užimančių nacių. Lygiagrečiai Vokietijos kariuomenė planuoja netikėtą smūgį vandenilinėmis bombomis Japonijos imperijai, po kurio vokiečiai liktų vienintelė pasaulio supervalstybė. Didžioji knygos veiksmo dalis vyksta Ramiojo Vandenyno Valstijose.

Siužeto linijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygoje egzistuoja kelios lygiagrečios, beveik nesusijusios siužeto linijos. Svarbią vietą daugumoje iš jų užima dvi knygos. Viena jų yra „I Ching“, Permainų knyga – kinų filosofijos, kosmologijos ir būrimų (pranašysčių) knyga. Kita – „Grasshopper lies heavy“, fiktyvi alternatyviosios istorijos knyga, kurioje aprašomame pasaulyje Ašis pralaimėjo Pasaulinį karą. Ši knyga yra uždrausta visoje Vokietijos imperijoje, tačiau platinama ir populiari Japonijoje bei likusiose neokupuotose neutraliose šalyse (Kanada, Uolinių Kalnų valstijos ir kt.).

Rudolfas Wegeneris, Reicho kontražvalgybos kapitonas, apsimetęs švedų verslininku, ponu Baynes, atvyksta į Ameriką įspėti japonų dėl ruošiamos „Pienės“ operacijos – branduolinio smūgio Japonijai. Frankas Frinkas, po svetimu vardu besislapstantis žydas, kartu su draugu Ed McCarthy pradeda juvelyrikos verslą. Juliana Frink, buvusi Franko žmona, perskaito „Grasshopper lies heavy“ ir keliauja susitikti su jos autoriumi, Hawthorne Abendsen, žinomu kaip „žmogus aukštoje pilyje“. Robert Childan, „Amerikos meninių rankdarbių“ įmonės savininkas, pardavinėja antikvarinius Amerikos dirbinius (pvz., prieškarinius laikrodžius su Peliuku Mikiu) japonų turtingiesiems ir kovoja su kritusia saviverte.

Knygos pagrindinė tema yra įprasta Philip K. Dick kūryboje: painiava tarp tikros ir netikros realybių, siekis išsiaiškinti kas yra tikra – realu, kas apskritai yra tikrovė (realybė).

  • Robert Childan, antikvarinių daiktų pardavėjas, išsiaiškina, kad nemaža dalis jo prekių iš tiesų yra padirbtos. Jis pradeda panikuoti, įtardamas, kad gal ir viskas ką turi gali būti padirbta, tačiau nežino kaip tai patikrinti – antikvarinių daiktų padirbinėjimas pasiekęs kokybės aukštumas ir jų beveik neįmanoma atskirti nuo tikrų.
  • Wyndham-Matson, antikvarinių daiktų kolekcionierius ir pats padirbinėtojų grupės bosas, svarsto kuo skiriasi „autentiški“ senoviniai daiktai nuo „padirbtų“, kodėl „autentiškumas“ taip pakelia daikto kainą, jei jų yra praktiškai neįmanoma atskirti. Jei „autentiškas“ daiktas yra kitoks ir brangus dėl to, kad „turi istoriją“, kaip tą istoriją pajausti, pamatyti?
  • Keli veikėjai slapstosi po išgalvotais vardais ir asmenybėmis
  • Knyga knygoje, „The Grasshopper lies heavy“, aprašo kitokį pasaulį, kuriame Ašis pralaimėjo karą. Tačiau tai nėra „mūsų“ pasaulis, o dar viena alternatyvi istorija, kurioje Jungtinė Karalystė ir JAV tapo dviem supervalstybėmis ir Šaltasis karas vyko tarp jų. Iš pradžių knyga pristatoma kaip fantastinė, tačiau pamažu tampa vis labiau neaišku, ar joje aprašomas pasaulis yra bent jau ne mažiau „realus“ už „tikrą“ Žmogaus aukštoje pilyje pasaulį.
  • Būrimai iš pranašysčių knygos „I Ching“ duoda veikėjams užuominų, kad jų pasaulis nėra realus.
  • Frankas Frinkas pradeda gaminti juvelyrinius smeigtukus, padarytus taip tobulai, kad jie galimai savy turi Satori – „vidinę tiesą“. Beapžiūrinėdamas vieną jų, Tagomi persikelia į San Fransiską kitoje realybėje. Iš užuominų galima numanyti, kad tai yra arba „Grasshopper lies heavy“ realybė, arba mūsų pasaulis.

1997 m. buvo išleista audioknyga, užimanti septynias kasetes.[3] 2008 m. „Blackstone Audio“ taip pat išleido audioknygą, kuri užėmė 7 CD ir trunka 8 su puse valandos.[4]

BBC ir Syfy televizijų užsakymu kuriamas keturių dalių serialas, kurį prodiusuoja Ridley Scott.[5]

Interviu 1976 m. Philip K. Dick teigė, kad knygos pabaiga yra atvira, kadangi jis ketino rašyti tęsinį. Kelis kartus pradėjęs, vis nebaigdavo, kadangi nacių studijavimas jam buvo labai atstumiantis užsiėmimas.[6] Rašytojas mirė 1985 m. ir tęsinys liko nebaigtas. 1996 m. esė rinkinyje „The Shifting Realities of Philip K. Dick“ („Besikeičiančios Philip K. Dick tikrovės“) buvo išspausdinti keli tęsinio skyriai, kiek Dick iki mirties spėjo parašyti.[7]

Kitas Dicko romanas, „Radio Free Albemuth“, buvo pradėtas rašyti kaip „Žmogaus aukštoje pilyje“ tęsinys, tačiau berašant išsivystė į atskirą istoriją, ir galiausiai Dickas jį atsiejo nuo „Žmogaus aukštoje pilyje“ siužeto.