Aga (rupūžė)
| Bufo marinus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Aga (Bufo marinus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Aga (Bufo marinus) – beuodegių varliagyvių rūšis, priklausanti tikrųjų rupūžių (Bufonidae) šeimai. Natūraliai paplitusi tropinėje Lotynų Amerikoje (nuo Meksikos iki Amazonijos). Taip pat aklimatizuotos Australijoje, Taivane, Polinezijoje, kur naudojamos naikinti kenkėjus plantacijose.
Kūno ilgis iki 24 cm. Ant galvos turi pusapvalį kaulinį iškilimą, užeinantį ant viršutinio voko, palei akis – dideles būgnines membranas, kaklo šonuose – dideles apyausines odos liaukas. Oda karpota, nugara ruda ar šviesiai pilka su didelėmis tamsiomis dėmėmis; nugaroje yra nuodų liaukos. Turi gerai išvystytus plaučius.
Agos gyvena sausose dirvose, salose, šalia sūraus vandens telkinių. Maitinasi kirmėlėmis, vabzdžiais, mažomis varlėmis, moliuskais ir pelėmis.[1] Išgyvena 10-15 metų, o nelaisvėje – iki 35 m.
Agos nuodai (bufotoksinas) labai stiprūs, nuodų turi ir jos kiaušiniai. Suerzinta rupūžė iš paakių liaukų apipurškia priešą nuodais (daugeliui gyvūnų jie mirtini). Indėnai agos nuodus naudoja strėlėms užnuodyti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aga (rupūžė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001