Archajinis laikotarpis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Archajinis laikotarpis – senovės Graikijos civilizacijos laikotarpis, gyvavęs VIII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e.
Šiuo laikotarpius plėtojosi miestai-valstybės (poliai). Polio pagrindą sudarė visuomeninė ir privatinė nuosavybė. Teisė į žemę turėjo tik piliečiai. Kiekvieno polio centre buvo turgaus aikštė – agora.
VIII a. pr. m. e. pirmoje pusėje perimtas ir patobulintas finikiečių raštas. Seniausi rašytiniai šaltiniai užrašyti naujuoju – graikišku raidynu
Šio laikotarpio pradžioje pradėta rengti olimpines žaidynes – varžybas dievui Dzeusui pagerbti (776 m. pr. m. e. laikomi olimpinių žaidynių pradžia). Krikščionybė tapusi pagrindine religija, 394 metais olimpines žaidynes uždraudė. 1896 m. jos buvo atgaivintos. Olimpines žaidynes iš Graikijos perėmė Europa.
VIII a. pr. m. e. vyko didžioji graikų kolonizacija.
Iki VII a. pr. m. e. vidurio vyravo aristokratija. Turtingi aristokratai tapo oligarchais. Vėliau daugelyje polių valdžią užgrobė tironai.
Visuomenė ir verslai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendruomenę sudarė laisvieji žemdirbiai. Buvo ir nuskurdusių žemdirbių. Egzistavo skolinė vergija. Amatininkai naujai apdirbo geležį, bronzą. Geležiniais ginklais ginkluota kariuomenė. Jos pagrindinė jėga – hoplitai. Kaudavosi išsirikiavę falangomis. Pagrindiai verslai: žemdirbystė, amatai ir prekyba. Graikus vienijo kalba, religija ir papročiai.