Asteroidų žiedas

Vidinės Saulės sistemos asteroidai ir Jupiteris: Asteroidų žiedas yra tarp Marso ir Jupiterio orbitų.

Saulė       Planetos       Planetų orbitos       Objektai arti Žemės

Asteroidų žiedas       Hildos asteroidai       Jupiterio Trojos asteroidai

Jupiterio Trojos asteroidai skirstomi į dvi grupes: Graikų stovyklą ir Trojos stovyklą.

Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) – asteroidų regionas ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir planetos milžinės Jupiterio orbitų, kurioje skrieja dauguma (~95 %) asteroidų. Asteroidų žiedas nuo Saulės nutolęs nuo 2,2 iki 3,2 astronominio vieneto (av).

Asteroidai, kartais dar vadinami mažosiomis planetomis, yra uolėtos liekanos, likę nuo ankstyvojo mūsų Saulės sistemos formavimosi etapo, maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.

Asteroidų žiedo plotis ir storis yra maždaug 1 av, arba 150 mln. km. Visi asteroidai skrieja ta pačia kryptimi kaip ir Saulės sistemos planetos. Vidutinis orbitų posvyris – 10°, vidutinis ekscentricitetas – 0,15.

Pro teleskopą asteroidai atrodo kaip žvaigždės. Vienintelė galimybė juos atpažinti, tai kiekvieną naktį stebėti jų judėjimą dangaus fono atžvilgiu. Dabar asteroidų ieškoma fotografiniu būdu. Eksponuojant tam tikrą laiką, nuotraukose žvaigždės išlieka taškeliais, o asteroidas šiek tiek pajuda, palikdamas tam tikrą pėdsaką. Manoma, kad žiede yra nuo 1,1 iki 1,9 mln. asteroidų, kurių skersmuo didesnis nei 1 km, ir milijonai mažesnių.

Asteroidų žiedo asteroidai yra įvairaus dydžio: nuo didžiausio Vestos maždaug 530 kilometrų skersmens, iki mažesnių nei 10 metrų skersmens kūnų. Asteroidų žiede yra nykštukinė Cerera planeta, ji sudaro 39% bendros asteroidų žiedo masės bei didesni trys asteroidai: 4 Vesta, 2 Paladė ir 10 Higėja - visi šie keturi objektai sudaro apie 62% asteroidų žiedo bendros masės, o bendra visų šių objektų masė kartu sudėjus yra gerokai mažesnė už Žemės Mėnulio masę - nuo 2,8×10²¹ iki 3,2×10²¹ kilogramo - tai atitinka maždaug 4% Mėnulio masės.

Už asteroidų žiedo yra keletas asteroidų telkinių, nepriklausančių asteroidų žiedui: tai Hildos asteroidai ir Jupiterio Trojos asteroidai. Jupiterio Trojos asteroidai skirstomi į dvi grupes: Graikų stovyklą, orbitoje skriejančioje priešais Jupiterį, ir Trojos stovyklą, skriejančius orbita paskui Jupiterį.

Dauguma meteoritų yra kilę iš pagrindinio asteroidų žiedo.

Atstumas nuo Žemės

Atstumas tarp Žemės ir asteroidų žiedo labai skiriasi, priklausomai nuo to, kur matuojame. Remiantis vidutiniu atstumu nuo Saulės, galima teigti, kad atstumas tarp Žemės ir artimiausio asteroidų žiedo krašto yra nuo 1,2 iki 2,2 av, arba nuo 179,5 iki 329 mln. km. Tačiau suprantama, bet kuriuo metu dalis asteroidų žiedo bus ir priešingoje Saulės pusėje Žemės atžvilgiu. Šiuo požiūriu atstumas tarp Žemės ir Asteroidų žiedo yra nuo 3,2 iki 4,2 av, t. y. nuo 478,7 iki 628,3 mln. km. Bet perspektyvoje atstumas tarp Žemės ir asteroidų žiedo yra nuo tik šiek tiek didesnio nei atstumas tarp Žemės ir Saulės iki tokio pat atstumo kaip tarp Žemės ir Jupiterio (4,2 av), kai šios planetos yra arčiausiai viena kitos.

Asteroidų tankumas žiede

Kosminė erdvė yra didžiulė. Todėl, nors asteroidų žiede yra daug milijonų (galbūt milijardų) skriejančių objektų, vidutinis atstumas tarp jų yra apie 1 mln. km. Tai reiškia, kad kosminiai laivai gali skristi per asteroidų juostą nesusidūrę su jokiais asteroidais (suprantama, atsitiktinis susidūrimas niekada nėra visiškai neįmanomas). Asteroidų žiedas tikrai nepanašus į tankiai pasklidusių asteroidų lauką, vaizduojamą tokiuose fantazijų filmuose kaip „Žvaigždžių karai“. Stovėdami ant bet kurio asteroido esančio asteroidų žiede, greičiausiai negalėtumėte pamatyti kitų asteroidų, nes jie vienas nuo kito yra labai nutolę.

Kilmė

Šių asteroidų žiedo kilmė nėra visiškai aiški. Gyvuoja net hipotezė, kad jie yra planetų ar jų užuomazgų skeveldros, kažkada skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos. Tai vyko Saulės sistemos istorijos pradžioje, kai naujai susiformavusio Jupiterio gravitacija sustabdė planetinių kūnų formavimąsi šiame regione ir privertė mažus kūnus susidurti vienus su kitais, ir jie suskilo virsdami šiandien stebimais asteroidais.

Tačiau labiau tikėtina, kad asteroidai niekada nesudarė vieno didelio kūno, nes tam trukdė galinga Jupiterio trauka.

Atradimai

Dabar yra žinoma per 1000 asteroidų ir nustatytos jų orbitos, kiekvienas pavadintas vardu.^{[reikalingas šaltinis]} 1991 m. kosminė stotis Galileo apžiūrėjo Gasprą, NEAR (Near Earth Asteroid Randezvous) iš arti parodė Matildą 1997 m. ir Eros 1998 m.