Pereiti prie turinio

Atvirasis kodas (aviacija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Persėdimų terminalas Hitrou oro uoste
Vienas bilietas į kelis skrydžių maršrutus

Atvirasis kodas, arba atvirojo kodo sutartis (angl. code-share) – sutartis aviacijos versle tarp dviejų ar daugiau oro linijų bendrovių dėl bendros komercinių skrydžių eksploatacijos.

Atvirojo kodo programą imta naudoti 1989 m. tarp Qantas ir American Airlines bendrovių. Skrydžių maršrutai driekėsi tiek tarp pačių JAV miestų, tiek ir tarp jų bei Australijos miestų dar prie užgimstant oro linijų aljansams. Pastarieji ilgainiui įdiegė, ištobulino bei suderino tarpusavyje ne tik atvirojo kodo, bet ir dažno keleivio programas.

Programos ypatybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo atveju viena iš sandėrio pusių veikia kaip operatorius [1] :

  • valdo orlaivį, įgulą, antžeminį aptarnavimą;
  • šiuo maršrutu vykdo skrydžius;
  • šių skrydžių keleiviams parduoda bilietus.

Kita pusė (ją gali atstovauti kelios kompanijos) atlieka marketingo partnerių funkcijas – skrydžių operatoriaus reisams savo vardu parduoda bilietus. Skrydžių operatorių reisai gali būti nurodyti kaip įprastai, t. y., nurodant tik kompaniją-operatorių, arba naudojant bendrą dvigubą kodą, t. y., kartu su kompanijos-partnerės kodu. Partnerių kodai visada žymimi dvigubu kodu – operatoriaus kodas/partnerio kodas.

Skrydžių tvarkaraščiuose naudojamas oro transporto asociacijos IATA dviženklis kodas ir skrydžio numeris. Pvz., XX123 reiškia, kad skrydį nr.123 vykdo oro linijų bendrovė-operatorius XX, o bilietai į šį reisą buvo parduodami bendrovės-partnerės YY pagal kodą YY456 arba kaip bendrovės-partnerės ZZ pagal kodą ZZ7896. Tuo pasiekiamas geresnis susisiekimas su miestais per vienos skrydžių bendrovės maršrutų tinklą. Taip pat atpuola papildomų skrydžių poreikis, supaprastėja persėdimų procedūros, kadangi vykdomas vieningas užsakymas į kelis lėktuvus. Dauguma oro linijų bendrovių dalyvauja atvirojo kodo partnerystės su kitomis kompanijomis programoje. Tai pagrindinis oro linijų aljansų veiklos bruožas.


  • Persėdimai: bendradarbiaujančios kompanijos stengiasi suderinti savo skrydžių tvarkaraščius ir bagažo srautų apdorojimą, tuo sumažindamos laiko sąnaudas.
  • Abipusė atsakomybė tarp kompanijų: vėluojant vienai iš kompanijų pristatyti keleivio bagažą, antroji vargu ar ims už tai papildomą mokestį ar anuliuos savo skrydį.

Skrydžių kompanijoms

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Londono oro uostų, geležinkelio ir metro stočių vieninga sistema
Tramvajus JAV Detroito oro uosto terminale
  • Abiejų kompanijų skrydžiai tuo pačiu maršrutu: akivaizdžiai padažnėja maršrute pervežimo paslauga, vykdoma vienos kurios nors kompanijos.
  • Nauda neišvystytoms oro pervežimų rinkoms: oro linijų bendrovės, neturinčios savų lėktuvų, reklamuojamos per savo maršrutų atvirojo kodo numerius.
  • Nauda kompanijai, atiduodančiai partneriams dalį savo vietų skrydžio maršrute: eksploatacinė išlaidos ženkliai sumažėja.

Mišri transporto sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvirasis kodas plačiai naudojamas ir tarp aviacijos bei antžeminio transporto bendrovių. Pavyzdys: vieninga Rail & Fly sistema, apjungianti aviaciją su geležinkeliu. Abiejų rūšių transporto bendrovės siekia maksimaliai suderinti tarpusavio kelionių tvarkaraščius, rasti optimalius persėdimų variantus, naudoti vieningus kelionių bilietus. Tam IATA organizacija yra indeksavusi geležinkelių stotis. Europoje ši sistema tokių pervežimų rinką yra padalijusi atskirai. Užsienyje „bendri“ bilietai parduodami pigiau, kad pritraukti daugiau klientų. Tuo tarpu vietiniai negali nusipirkti tokių daug pigesnių bilietų, nes klientai įleidžiami į lėktuvą su sąlygą, jog turi galiojantį traukinio bilietą kitoje šalyje.