Bangladešo istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiame straipsnyje aptariama modernioji Bangladešo istorija nuo 1947 m. Apie senesnę valstybės istoriją rašoma straipsnyje Bengalijos istorija

Pietų Azijos istorija


Bengalijos istorija
Anga, Vanga, Suhma, Pundra
Magadha
Šašankų dinastija > Matsyanyai
Pala imperija
Sena dinastija > Deva dinastija
Delio sultonatas
Bengalijos sultonatas:
Iljų dinastija > Ganeša dinastija Habši dinastija > Husain Šahi dinastija
Suri dinastija
Muhamad Šahi > Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa Maharaštra · Karnataka · Andhra Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Bengalijos padalijimas

D. Britanijai suteikus Indijai nepriklausomybę ir padalijus, islamiškoji Bengalija tapo Pakistano provincija – Rytų Pakistanu. Rytų ir Vakarų Bangaliją skyrė Indija. Abu regionai turėjo esminių ekonominių, kalbinių ir tautinių skirtumų, juos vienijo tik viena religija.

5-ojo dešimtmečio pabaigoje sustiprėjo bengalų tautinio išsivadavimo judėjimas, augo nepasitenkinimas vakarų Pakistano dominavimu. Bengalų Avami lyga ėmė kelti Rytų Pakistano autonomijos idėją. Per 1970 m. gruodžio mėn. rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą (Pakistano Parlamentas) Avami lyga gavo 160 iš 162 Rytų Pakistano mandatų. Pakistano vyriausybei delsiant pripažinti rinkimų rezultatus 1971 m. Rytų Pakistane prasidėjo neramumai, kuriems malšinti pasiųsta kariuomenė. Avami lygos pirmininkas Mudžiburas Rahmanas buvo suimtas, partija uždrausta.

Nepriklausomybė

1971 m. kovo 26 d. paskelbta Bangladešo nepriklausomybė. Išvengę suėmimo Avami lygos veikėjai sudarė vyriausybę, ėmė formuoti karinius dalinius. Prasidėjo pilietinis karas, per kurį 3 mln. bengalų žuvo arba buvo Pakistano kariuomenės išžudyta, ~10 mln. žmonių pabėgo į Indiją. Į konfliktą Bangladešo pusėje įsikišo Indija. 1971 m. gruodžio 3 d. jos kariuomenė įsiveržė į Rytinį Pakistaną.

Po Pakistano kariuomenės Dakoje kapituliacijos Bangladešą pripažino daugelis valstybių. 1972 m. Ministru Pirmininku tapo Mudžiburas Rahmanas, prezidentu – A. Čaudhuri. 1972 m. pabaigoje priimta konstitucija įtvirtino 4 valstybinius principus: nacionalizmą, sekuliarizaciją, socializmą, demokratiją. Vyriausybė Indijos pavyzdžiu ėmėsi kai kurių pramonės šakų nacionalizavimo, ūkio planavimo.

Avami lygos valdymas

1973 m. rinkimus laimėjo Avami lyga. 1974 vasario 22 d. Pakistanas pripažino Bangladešą. Menka šalies industrializacija, gyventojų gausumas, investicijų trūkumas, ką dar labiau paaštrino pilietinis karas ir valdžios korupcija, sukėlė ūkio krizę ir visuomenės nepasitenkinimą. 1975 m. sausį šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Prezidentu tapo Mudžiburas Rahmanas, bet šalies padėtis negerėjo. 1975 m. rugpjūčio 15 d. įvykdytas karinis perversmas, Mudžiburas Rahmanas buvo nužudytas.

1975–1981 m. įvyko dar keletas perversmų. 1981 m. gegužės 30 d. bandant įvykdyti perversmą, žuvo prezidentas Zija ur Rahmanas. 1982 m. vasario mėnesį generolas H. M. Eršadas įvykdė naują karinį perversmą, gruodžio mėn. tapo prezidentu: šalyje įvedė karinį valdymą, sustabdė konstitucijos veikimą. Karinės diktatūros metais pavyko kiek stabilizuoti padėtį, tačiau išliko daug bedarbių ir žemas pragyvenimo lygis. 1990 m. opozicija privertė H. M. Eršadą atsistatydinti.

Nacionalsocialistų valdymas

1991 m. rinkimus laimėjo nacionalistinė partija, kuriai vadovavo buvusio prezidento Zija ur Rahmano žmona B. C. Zija ur Rahman. Vyriausybė ėmėsi vykdyti privatizaciją, kitas rinkos ekonomikos reformas. Nuo 1994 m. opozicinės partijos pradėjo boikotuoti parlamento darbą, organizuoti streikus, masines nepaklusnumo akcijas. 1996 m. kovo mėn. vyriausybei laikinai ėmė vadovauti prezidentas A. R. Bivasas. 1996 m. birželio mėn. rinkimus laimėjo Avami lyga, H. Wazed tapo ministre pirmininke ir buvo iki 2001.

Vyriausybė kontroliuoja padėtį šalyje, nors opozicija stengiasi ją destabilizuoti. 1997 m. gruodį vyriausybei pavyko sureguliuoti konfliktą su Čittagongo kalnų rajono sukilėliais. 2001 m. rinkimus laimėjus Bangladešo nacionalistinei partijai, ministre pirmininke vėl tapo B. C. Zija ur Rahman. Bangladešo vyriausybė laikosi neutraliteto, bet atsižvelgia ir į islamo šalių politiką.

Sheikh Hasina Wazed yra dabartinė ministrė pirmininkė nuo 2009 sausio (Awami Lyga).

Tarptautiniai santykiai

Bangladešas nuo 1972 m. priklauso Tautų Sandraugai, nuo 1974 m. – Jungtinių Tautų Organizacijai. Diplomatiniai santykiai su Lietuva užmegzti 1992 m. Bangladešo ambasadorius Lietuvai ir Lietuvos ambasadorius Bangladešui reziduoja Maskvoje.

v • a • r

Azijos šalių istorija