Birželio 30

Birželio 30 yra 181-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 182-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 184 dienos.

Informacija

Šventės

• Pirmieji Romos Bažnyčios šventieji kankiniai

Vardadieniai

Adelė – Emilija – Emilis – Liucina – Tautginas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1954 – Lietuvoje buvo matomas visiškas Saulės užtemimas;
• 1967 – Kvintiškėse (Zarasų rajone) apsireiškė Mergelė Marija;
• 2009 – Vilniuje prasidėjo antrasis Lietuvos ir Japonijos architektūros renginys „Rytai-Rytai“.

Gimimo dienos

• 1894 m. – Povilas Norkūnas, I Seimo (1922–1923) narys, profsąjungų ir komunistų partijos veikėjas (m. 1941 m.).
• 1913 m. – Povilas Čibiras, Lietuvos gydytojas infekcionistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1927 m. – Alfonsas Laučka, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1928 m. – Birutė Kugevičienė, inžinierė architektė.
• 1935 m.:
  • Nastazija Kairiūkštytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Algimantas Antanas Kukšta, Lietuvos treneris, kūno kultūros ir sporto darbuotojas (m. 2011 m.).
  • Ignacas Stasys Uždavinys, matematikas, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
• 1938 m. – Zigmantas Viktoras Morkūnas, Lietuvos sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1942 m. – Eugenija Juknienė, Lietuvos restauratorė.
• 1944 m. – Julius Ragulskis, teisininkas, advokatas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Valė Šukelienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m.:
  • Aleksandras Gedmintas, Lietuvos ir JAV antropologas, daktaras.
  • Jonas Strazdauskas, fotokorespondentas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Birutė Magdelena Vokietaitienė, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Antanas Terminskas, inžinierius, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Vaclovas Šleinota, lietuvių pramonininkas, verslininkas, vadybininkas (m. 2024 m.).
• 1952 m.:
  • Sigitas Šeputis, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Vladas Pauliukaitis, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Nijolė Karpavičienė-Jasaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1957 m. – Lauras Bielinis, politologas, socialinių mokslų daktaras.
• 1958 m. – Regina Mitrienė, gydytoja, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m. – Valentas Pakalniškis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Artūras Ivanauskas, gydytojas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m.:
  • Albinas Šatas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Stupuras, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Deividas Česnauskis, Lietuvos futbolininkas, atstovaujantis šalies nacionalinę rinktinę, žaidžiantis saugo pozicijoje, AS Árīs klube. Seniau žaidė Panevėžio Ekrane, Rusijos klubuose bei atstovavo Lietuvos jaunimo iki 21 m. rinktinę. Deividas Česnauskis dažniausiai yra pagrindinės sudėties žaidėjas tiek savo klube, tiek rinktinėje.
• 1984 m. – Irina Terentjeva, slidininkė iš Lietuvos. Sportininkė dalyvavo trijose žiemos olimpinėse žaidynėse 2002 ir 2006 m. ir 2010 m. Vankuveryje.

Mirtys

• 1887 m. – Konstantinas Grevinkas, Estijos geologas ir archeologas, mineralogijos daktaras (g. 1819 m.).
• 1903 m. – Bronislovas Urbonavičius, inžinierius, Lietuvos revoliucinis ir politinis veikėjas (g. 1868 m.).
• 1941 m. – Enzys Jagomastas, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas (g. 1870 m.).
• 1964 m. – Izidorius Eduardas Kraunaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1899 m.).
• 1986 m. – Alfonsas Basalykas, Lietuvos geografas, geografijos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2003 m. – Vytautas Benokraitis, Lietuvos teatro aktorius (g. 1931 m.).
• 2019 m. – Jonas Juškaitis, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1933 m.).
• 2020 m. – Elena Moncevičiūtė-Eringienė, Lietuvos gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja (g. 1927 m.).
• 2024 m. – Jonas Kunčina, Lietuvos geografas, pedagogas (g. 1936 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1908 – Sibire nukrito Tunguskos meteoritas;
• 1960 – Kongas įgijo nepriklausomybę nuo Belgijos;
• 1997 – Išleista pirmoji Hario Poterio serijos knyga;
• 2002 – Brazilija penktą kartą tapo Pasaulio futbolo čempionato laimėtoja;
• 2005 – Ispanija legalizavo tos pačios lyties vedybas.

Gimimo dienos

• 1470 m. – Karolis VIII Maloningasis, 1483–1498 m. Prancūzijos karalius (m. 1498 m.).
• 1846 m. – Rikardas Eugenijus Drigo, italų kompozitorius, kapelmeisteris, dirigentas (m. 1930 m.).
• 1906 m. – Tribhuhvan Bir Bikramas Šahadeva, Nepalo karalius, šalį valdęs nuo 1911 m. gruodžio 11 d. iki mirties, išskyrus periodą nuo 1950 iki 1951 m. Sostą iš savo tėvo Prithvio paveldėjo būdamas penkerių (m. 1955 m.).
• 1911 m. – Česlovas Milošas, lenkų rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas. 1953 m. apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“. 1980 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Pasaulio tautų teisuolis (m. 2004 m.).
• 1918 m. – Isobel Barnett, britų televizijos įžymybė (nusižudė po to, kai paaiškėjo kad ji vagiliavo parduotuvėse) (m. 1980 m.).
• 1926 m. – Paul Naim Berg, 1980 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1934 m. – Haris Blackstounas jaunesnysis, JAV iliuzionistas (m. 1997 m.).
• 1936 m. – Paulas Miervaldis Dambis, latvių kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
• 1942 m. – Robertas Balardas, žymus okeanografas, nuskendusių laivų „Titanikas“, „Bismarkas“, USS „Yorktown“ radėjas, vienas iš giluminių povandeninių ekspedicijų pradininkų.
• 1948 m. – Vladimiras Jakuninas, SSRS KGB tarnautojas, Rusijos geležinkelio vadovas ir bankininkas.
• 1954 m. – Seržas Sargsianas, Armėnijos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2008 m. balandžio 9 d. Jis laimėjo 2008 m. Armėnijos prezidento rinkimus remiamas Armėnijos respublikonų partijos, kurios pirmininku tapo 2008 m. balandžio mėn.
• 1955 m. – Egils Levits, latvių teisininkas, EBTT teisėjas, politinis veikėjas, buvęs teisingumo ministras (Valdžio Birkavo ministrų kabinete).
• 1966 m. – Maikas Taisonas, legendinis amerikiečių boksininkas.
• 1975 m. – Ralfas Šumacheris, vokiečių lenktynininkas, iki 2007 m. pilotavęs Formulės-1 bolidus, o šiuo metu lenktyniaujantis DTM čempionate.
• 1976 m. – Kim Jong-Čiul, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Chunam Dragons klubo gynėjas.
• 1977 m. – Chusto Viljaras, Paragvajaus vartininkas. Žaidžia šalies nacionalinėje rinktinėje ir Ispanijos Real Valladolid CF klube.
• 1983 m. – Patrick Wolf, britų dainininkas iš pietų Londono. Patrick’as naudoja įvairius instrumentus savo muzikoje, dažniausiai – pianiną, smuiką ir Havajų gitarą. Taip pat jis žinomas dėl elektroninės muzikos derinimo su klasikiniais instrumentais. Wolf‘o stilius varijuoja nuo romantizmo, folk iki techno-pop.
• 1984 m.:
  • Ivan Koljević, Juodkalnijos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Ukrainoje, Južno „Chimik“ klube.
  • Travis Terrel Hall, amerikiečių krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas.
• 1985 m.:
  • Michael Fred Phelps, JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas bei rekordininkas. Felpsas yra laimėjęs 16 olimpinių medalių (14 aukso, 2 bronzos) per 2 olimpines žaidynes (2004 ir 2008 m.), todėl yra pasaulio rekordininkas pagal daugiausiai pelnytų olimpinių medalių kiekį. Jis taip pat keliskart iš eilės išrinktas geriausiu pasaulio ir geriausiu JAV plaukiku.
  • Faheem Najm in Tallahassee, amerikiečių R&B ir Hip-Hop atlikėjas, prodiuseris.

Mirtys

• 1916 m. – Gaston Maspero, prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas (g. 1846 m.).
• 1919 m. – Džonas Viljamas Strutas, Lordas Reilis, britų Fizikas. Dirbo Kembridžo Universitete. Savo laboratorijoje atrado elektromagnetinės spinduliuotės išsisklaidymą, kuris buvo pavadintas Reilio išsisklaidymu. Taip pat dirbo akustinės, elektros, optinės fizikos srityje. Kartu su Viljamu Ramsiu (William Ramsay) nagrinėjo argoną. 1904 metais buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje (g. 1842 m.).
• 1997 m. – Deim Silvija Krou, anglų kraštovaizdžio architektė (g. 1901 m.).