Dažinis dygminas
| Carthamus tinctorius |
|---|
 Dažinis dygminas (Carthamus tinctorius) |
| Mokslinė klasifikacija |
Dažinis dygminas (Carthamus tinctorius) – astrinių (Asteraceae) šeimos, dygminų (Carthamus) genties augalas.
Augalas iki 100 cm aukščio, žydi liepos–rugpjūčio mėn. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai karpyti, dygliuoti. Žiedynas – ryškiai geltonas arba oranžinis graižas.[1]
Auginamas bei auga savaime Egipte, Viduržemio jūros kraštuose, Kaukaze, Pietų Amerikoje, Kinijoje, Kryme. Pramoninėms reikmėms daugiausia auginamas: Kazachstane, JAV, Meksikoje, Indijoje, Turkijoje.[2]
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aliejinis, dažinis augalas. Jo sėklų sudėtyje yra iki 35 % aliejaus, kuris vartojamas farmacijoje, kosmetikoje, dažų gamyboje. Dygminų silosu ir sėklų išspaudomis šeriami gyvuliai.[3]
Naudojamas geltonos, raudonos ir šafrano spalvos dažiklių gamyboje, taip pat ir maisto pramonėje, pvz., karamelės gamyboje. Dažinis dygminas naudotas senovės Egipte jau prieš 3500 metų kaip dažiklis ir mumifikavimo priemonė.[1]
Dažinio dygmino vainiklapiai turi savyje skirtingų dažančių pigmentų – geltonų ir raudonų. Pigmentas kartaminas naudojamas tekstilės dažymui, maisto pramonėje.[4]
Dažinis dygminas naudojamas ir kaip aliejinga kultūra, kurios aliejus naudojamas margarino gamyboje.
Dažinio dygmino vainiklapiai, kaip komponentas, naudojami arbatų mišiniuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Ботанико-фармакогностический словарь. Под ред. К. Ф. Блиновой, Г. П. Яковлева. – М.: Высш. шк., 1990. – С. 234.
- ↑ „World production of safflower seeds in 2018; World Regions/Crops/Production from pick lists“, United Nations Food and Agriculture Organization, Statistics Division (FAOSTAT).
- ↑ Živilė Lazdauskaitė. Dygminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ „Carthamus red; In: Compendium of Food Additive Specifications. Addendum 5. (FAO Food and Nutrition Paper – 52 Add. 5)“, FAO/WHO Expert Committee on Food Additives. 1997.
