Daltono dėsnis

Daltono dėsnio iliustracija: orą sudarančių dujų mišinio komponentai jūros lygyje

Daltono dėsnis – chemijoje ir fizikoje naudojamas dėsnis, dar vadinamas Daltono parcialinio slėgio dėsniu, nustatantis, kad chemiškai nesusijusių idealių dujų mišinio slėgis yra lygus jų parcialinių slėgių sumai. Šį empirinį dėsnį 1802 m. paskelbė Džonas Daltonas.

Matematinė išraiška

Matematiniu požiūriu, nereaguojančių dujų mišinio slėgis gali būti išreiškiamas suma:

$p_{\text{suma}}=\sum _{i=1}^{n}p_{i}$       arba      $p_{\text{suma}}=p_{1}+p_{2}+p_{3}+\cdots +p_{n}$

kur p₁ , p₂ , ..., p_n atspindi kiekvieno komponento parcialinį slėgį.

$p_{i}=p_{\text{suma}}x_{i}$

kur x_i yra i–tojo komponento molio dalis visame n komponentų mišinyje.

Toliau pateikiamas ryšys suteikia galimybę nustatyti bet kurios atskiros dujų sudedamosios dalies tūrinę koncentraciją:

$p_{i}=p_{\text{suma}}c_{i}$

kur c_i yra i–tojo komponento koncentracija.

Daltono dėsnis nėra griežtai taikomas realioms dujoms, kur paklaida didėja kylant slėgiui. Esant tokioms sąlygoms, molekulių užimamas tūris tampa reikšmingas, palyginti su laisva erdve tarp jų. Konkrečiai, trumpi vidutiniai atstumai tarp dujų molekulių padidina tarpmolekulines jėgas, kad iš esmės pakeistų jų sukeltą slėgį, o tai neatitinka idealių dujų modelio.