Dangus

Kitos reikšmės – Dangus (reikšmės).

Vakaro dangus

Dangus Lietuvoje

Dangus – virš Žemės matoma skliauto pavidalo erdvė, atmosferos ar išorinės erdvės dalis, apačioje apribota horizonto. Ji padalintas į sritis, vadinamas žvaigždynais.

Astronomijoje dangus yra vadinamas dangaus sfera.

Žemėje dieną dangus be debesų atrodo žydras dėl saulės šviesos sklaidymosi atmosferoje. Visiškai apsiniaukusią dieną dangus tampa įvairaus pilkumo – nuo balkšvo iki tamsaus mėlynai pilko. Naktinis dangus giedru oru atrodo kaip juodas žvaigždėtas skliautas, o stipriai apsiniaukus, gali būti visiškai nematomas.

Dangus skliaute giedrą dieną matoma kaip lanku juda Saulė, skraido įvairūs objektai (paukščiai, vabzdžiai, lėktuvai, aitvarai ir pan.). Giedrą naktį galima stebėti kaip juda Mėnulis, regimos planetos ir sukasi pats žvaigždėtas dangus.

Danguje dažnai matomi meteorologiniai reiškiniai: debesys, vaivorykštė, šiaurės pašvaistės, žaibai, krituliai.

Virš miestų ir apgyvendintų teritorijų dangus yra apšviečiamas iš apačios. Tai vadinamoji šviesinė tarša, kuri yra itin gerai matoma esant žemam debesuotumui. Šis šviesos reiškinys trukdo teleskopais stebėti žvaigždes ir kitus dangaus kūnus.

Žodis dangus kilęs nuo dengti – tradicinėje indoeuropiečių pasaulėžiūroje dangus įsivaizduotas kaip akmeninis skliautas, kuriuo rieda Saulės vežimas. Giedro dangaus švytėjimas indoeuropiečių vadintas šaknies *dei- vediniais, iš kurių kilę lietuvių žodžiai dievas, diena. Plg. senovės indų dievybę Djausą (Dyaus), kuris reiškė tiek dangų, tiek dienos šviesą, tiek dievą.

Dangaus mėlynumas

Giedras dangus Saulės šviesoje matomas mėlynas dėl šviesos išsklaidymo atmosferoje. Regimoji Saulės šviesa, skrosdama atmosferą, sąveikauja su deguonies ir azoto molekulėmis, kurios yra mažesnės nei regimosios šviesos bangų ilgis, todėl jos efektyviau išsklaido trumpesnes bangas, o ilgesnės lengviau jas praeina. Tokiu būdu violetinės, mėlynos ir žalios spalvos bangos lengviau išsklaidomos, o raudonos, geltonos ir oranžinės − sunkiau. Mėlynos spalvos bangos išsklaidomos 16 kartų efektyviau nei raudonos, todėl jos ateina į žmogaus akies tinklainę iš įvairių pusių, tačiau geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos spinduliai matomi einantys iš Saulės. Kitų dalelių buvimas atmosferoje kitaip išsklaido šviesą, todėl esant smulkiems vandens lašeliams matomi debesys ir rūkas, dėl aerozolių lašelių smogas yra rudos spalvos. Vandenynų ir jūrų vanduo atspindi atmosferoje išsklaidytą šviesą, kuri dažniausiai būna mėlyna, tačiau prie krantų esant daug paviršiuje plūduriuojančių suspenduotų nuosėdų ir organinių dalelių atspindėtos šviesos bangos pailgėja į žalios spalvos spektro dalį.