Dionisijas Halikarnasietis
Dionisijas Halikarnasietis (arba Dionisijas iš Halikarnaso; gr. Διονύσιος Ἀλεξάνδρου Ἁλικαρνασσεύς; 60 m. pr. m. e. – apie 7 m. pr. m. e.) – senovės graikų istorikas ir retorikos mokytojas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dionisijas gimė Halikarnase ir pasibaigus pilietiniams karams persikėlė į Romą, kur dvidešimt dvejus metus studijavo lotynų kalbą bei literatūrą ir rinko medžiagą savo istorijai. Dionisijas yra pirmasis stambus ankstyvosios Romos istorijos istorikas, kurio veikalas yra išlikęs. Kiti Romos istorikai, rašę apie šį laikotarpį, beveik neabejotinai naudojosi Dionisijaus medžiaga. Apiano, Plutarcho ir Livijaus veikaluose aprašomi panašios ankstyvosios Romos asmenybės ir įvykiai kaip ir Dionisijaus veikale.[2]
Savo darbuose nagrinėjo žodžių parinkimo bei derinimo (Apie žodžių sanklodą), žymių Antikos oratorių stilių (Apie senovės oratorius, Apie Demosteną, Apie Tukidido stilių). Žymiausias Dionisijaus darbas – istorinis veikalas Apie Romos senovę (Ῥωμαϊκὴ Ἀρχαιολογία), kuriame aukštino romėnus ir jų valstybę. Dvidešimtyje veikalo knygų pasakojama Romos istorija nuo mitinio laikotarpio iki Pirmojo pūnų karo pradžios, iš kurių išliko pirmosios devynios.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ vle.lt
- ↑ Mingailė Jurkutė, Antikvarinės istoriografijos iškilimas, Lietuvos istorijos studijos, vol. 44, 2019, p. 95–110. DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2019.44.6.