Egėjo jūra
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Egėjo jūra (gr. Aigaion Pelagos, turk. Ege Denizi) – Viduržemio jūros dalis, maždaug 640 km ilgio ir 320 km pločio, pietryčių Europos jūra tarp Graikijos ir Turkijos. Kretos ir Rodo salos žymi jūros pietinę ribą. Dardanelų sąsiauris Egėjo jūrą jungia su Marmuro ir Juodąja jūromis.
Egėjo jūra – netaisyklingos formos, joje gausu salų ir salynų (Chijas, Dodekanesas, Euboja, Kikladai, Lesbas, Samas, Sporadai, Tasas), beveik visos iš kurių priklauso Graikijai. Giliausia vieta – prie Kretos rytinio kranto (apie 3540 m).
Jūroje gausu sardinių ir pinčių. Apie 1970 m. tarp Graikijos ir Turkijos buvo žymūs nesutarimai dėl naftos ir mineralinių telkinių, esančių Egėjo jūroje.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad pavadinimą jūrai suteikė vienas iš miestų, esančių Eubojos saloje – Egėja (Aegae). Savo ruožtu, Egėjos pavadinimas kilo nuo mitinio herojaus Egėjo, kuris buvo Tesėjo tėvas, arba nuo Egėjos, amazonių karalienės. Senovėje jūra vadinta Archipelagu, t. y. salynu.
Taip pat šis pavadinimas galėjo kilti nuo graikiško žodžio αἶγες (aiges), reiškiančio „bangas“ ar αἰγιαλός (aigialos) – „krantas“.
Bulgarų kalboje Egėjo jūra vadinama Baltąja jūra (bulg. Бяло море). Pagal legendą viduramžiais bulgarų jūreiviai ir pirkliai atrado, kad Egėjo jūra yra švelnesnė ir labiau tinkama keliauti, taip ją pavadino supriešinant su pavojinga Juodąja jūra.
39°15′34″ š. pl. 24°57′09″ r. ilg. / 39.25944°š. pl. 24.95250°r. ilg.