Euklidas Aleksandrietis
Kitos reikšmės – Euklidas (reikšmės).
| Euklidas Aleksandrietis gr. Εὐκλείδης | |
|---|---|
| |
| Gimė | 325 m. pr. m. e. |
| Mirė | 265 m. pr. m. e. |
| Veikla | senovės graikų matematikas, dabar žinomas kaip „geometrijos tėvas“. |
 Vikiteka |
Euklidas Aleksandrietis |
Euklidas Aleksandrietis (gr. Εὐκλείδης; apie 325–265 m. pr. m. e.) – senovės graikų matematikas, laikomas „Geometrijos tėvu“.[1][2] Gyveno Aleksandrijoje Ptolemėjo I laikais (323–283 pr. m. e.).[3] Buvo aktyvus Aleksandrijos bibliotekos gyvenime ir, galbūt, studijavo Platono Akademijoje Atėnuose.
Jo žinomiausias darbas „Pradmenys“, kuriame yra surinktos tuometinės Graikijos matematikos žinios iš apie 500 m. pr. m. e. iki apie 300 m. pr. m. e. laikotarpio, yra laikomas vienu sėkmingiausių istorijoje vadovėlių.[4] Veikale iš kelių aksiomų yra išvedamos geometrinių kūnų ir sveikųjų skaičių savybės. Šitaip Euklidas numatė (ir iš dalies padėjo pagrindą) šiuolaikinės matematikos aksiominiui metodui.
Euklidas kituose veikaluose aprašė perspektyvą, kūgio pjūvius, sferinę geometriją ir skaičių teoriją.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie Euklidą daugiausia žinoma iš jo išlikusių veikalų, iki šiol nėra tiksliai nustatyti jo gimimo metai ir gimimo vieta. Jis buvo Archimedo (287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.) amžininkas. Kai kurie tyrėjai mano, kad jis gimė maždaug 360 m. pr. m. e., tikriausiai Atėnuose ir ten mokėsi Platono akademijoje. Kiti nurodo gimimo metus 325 m. pr. m. e.. Likusioji informacija apie Euklidą mus pasiekia iš Proklo ir Papo Aleksandriečio laikų, praėjus šimtmečiams po jo mirties.[5] Pavyzdžiui, Proklas tik trumpai paminėjo Euklidą savo veikale Komentarai apie Pradmenis, parašytame V amžiuje, kur jis rašė, kad Euklidas buvo Pradmenų autorius.
Yra tikėtina, kad Euklidas gyveno Aleksandrijoje valdant Ptolemėjui I (323 – 283 m. pr. m. e.)[6] (galbūt ir Ptolemėjui II ) ir ten dėstė matematiką.
Euklidas išgarsėjo savo 13 vadovėlių, kuriuose kaupė to meto matematikos žinias. Šios knygos vadinamos Pradmenimis ir yra sėkmingiausios visų laikų matematikos knygos. Šių knygų vertimai Didžiojoje Britanijoje dar ir XIX amžiuje buvo naudojami kaip oficialios mokyklinės geometrijos knygos.
Euklido mirties aplinkybės ir data yra nežinomos.
Viduramžių rašytojai retkarčiais jį painiodavo su Euklidu Megariečiu (amžiumi anksčiau gyvenusiu graiku filosofu sokratiku).
Veikalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Euklidui priskiriamus veikalus mini keli autoriai, tarp jų Papas Aleksandrietis ir Proklas.[7][8] Iki mūsų dienų išliko tik dalis šių darbų.
Pradmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Euklido svarbiausias veikalas yra „Pradmenys“. „Pradmenyse“ aprašyta geometrijos sistema ilgą laiką buvo žinoma kaip tiesiog „geometrija“ ir laikoma vienintele įmanoma geometrija. Šiandien ji vadinama Euklidine geometrija, taip išskiriant ją iš kitų neeuklidinių geometrijų, atrastų XIX a.
Veikalas yra suskirstytas į 13 knygų, iš kurių pirmosios šešios skirtos plokštumos figūroms ir jų savybėms, kitos trys apie skaičių teoriją, o likusios keturios apie iracionaliuosius skaičius ir erdvinę geometriją.
Dar iki XX a. „Pradmenys“ buvo naudojamas kaip geometrijos vadovėlis ir kartu su Biblija buvo viena iš daugiausiai spausdinamų knygų. „Pradmenys“ lietuvių kalba dar nebuvo publikuotas, tačiau Vilniuje 1807 m. buvo išleistas leidimas lenkų kalba.[reikalingas šaltinis]
Kiti veikalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiti išlikę Euklido veikalai:
- Duomenys (sen. gr. δεδομένα) - apie tai, ko reikia norint apibrėžti figūrą;
- Apie dalijimą (sen. gr. περὶ διαιρέσεων) - iš dalies išlikęs ir tik arabų kalba, apie geometrinių figūrų padalijimą į lygias dalis arba susidedančias viena iš kitos tam tikru santykiu;
- Fenomenai (sen. gr. φαινόμενα) - apie sferinės geometrijos taikymą astronomijoje;
- Optika (sen. gr. ὀπτικά) - apie tiesinį šviesos sklidimą.
Iš trumpų aprašymų žinoma:
- Porizmai (sen. gr. πορίσματα) - apie sąlygas, kurios apibrėžia kreives;
- Kūgio pjūviai (sen. gr. κωνικά).
Visuose šiuose darbuose išlaikyta vieninga bazinė „Pradmenų“ loginė struktūra, sudaryta iš apibrėžimų ir įrodytų teiginių.
Johanas Ludvigas Heibergas ir Heinrichas Menge parengė graikų ir lotynų kalbomis visą Euklido raštų rinkinį (8 t. 1883–1916).[9]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Euklidas kartu su Archimedu ir Apolonijumi iš Pergos yra laikomi vieni didžiausių antikos matematikų.[10] Daugelis istorikų mini jį kaip vieną įtakingiausių asmenybių matematikos istorijoje.[11] Veikale „Pradmenys“ sukurta geometrinė sistema ilgai dominamo, o šiandien ji dažnai yra vadinama kaip Euklidinė geometrija, kad atskirti ją nuo kitų XIX a. pradžioje atrastų neeuklidinių geometrijų.[12] Euklido garbei yra pavadintas Europos kosmoso agentūros (EKA) erdvėlaivis Euclid,[13] mėnulio krateris Euklidesas[14] ir asteroidas 4354 Euklidesas.[15] 2023 m. į kosmosą buvo paleistas teleskopas „Euclid“.[16]
Vakarų pasaulio istorijoje Euklido „Pradmenys“ yra laikoma dažniausiai po Biblijos verčiama, leidžiama ir tyrinėjama knyga.[12] Kartu su Aristotelio „Metafizika“ „Elementai“ yra bene sėkmingiausias senovės graikų tekstas ir buvo dominuojantis matematikos vadovėlis viduramžių arabų ir lotynų pasauliuose.[12]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Euklidas (Eukleidēs. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 656 psl.
- ↑ Sialaros 2021, § "Summary".
- ↑ Trumble, Kelly (2003). The Library of Alexandria. HarperCollins. p. 29. ISBN 978-0-547-53289-9.
- ↑ Boyer, Carl B. (1991). A History of Mathematics. New York: Wiley. p. 100. ISBN 0-471-54397-7.
- ↑ Joyce, David. Euclid. Clark University Department of Mathematics and Computer Science.
- ↑ Trumble, Kelly (2003-11-17). The Library of Alexandria. HarperCollins. p. 29. ISBN 978-0-547-53289-9.
- ↑ Mlodinow, Leonard (2010). Euclid's Window. Simon and Schuster. p. 98. ISBN 978-1-4391-3537-2.
- ↑ Cuomo, Serafina (2007). Pappus of Alexandria and the Mathematics of Late Antiquity. Cambridge University Press. p. 69. ISBN 978-0-521-03689-4.
- ↑ Euklidas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-08).
- ↑ Ball 1960, p. 52.
- ↑ Bruno 2003, p. 125.
- ↑ 12,0 12,1 12,2 Taisbak & Waerden 2021, § "Legacy".
- ↑ „NASA Delivers Detectors for ESA's Euclid Spacecraft“. Jet Propulsion Laboratory. 2017-05-09.
- ↑ „Euclides on Moon“. planetarynames.wr.usgs.gov (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-08.
- ↑ „Minor Planet Center 4354 Euclides“. minorplanetcenter.net (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-08.
- ↑ „Sėkmingai paleistas tamsiąsias visatos paslaptis tyrinėsiantis Europos kosminis teleskopas“. lrt.lt. 2023-07-02. Nuoroda tikrinta 2024-02-08.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ball, W.W. Rouse (1960) [1908]. A Short Account of the History of Mathematics (4th leid.). Mineola: Dover Publications. ISBN 978-0-486-20630-1.
- Bruno, Leonard C. (2003) [1999]. Math and Mathematicians: The History of Math Discoveries Around the World. Baker, Lawrence W. Detroit: U X L. ISBN 978-0-7876-3813-9. OCLC 41497065.
- Taisbak, Christian Marinus; Waerden, Bartel Leendert van der (5 January 2021). „Euclid“. Encyclopædia Britannica. Chicago: Encyclopædia Britannica, Inc.
- Sialaros, Michalis (2021) [2015]. „Euclid“. Oxford Classical Dictionary. Oxford: Oxford University Press. doi:10.1093/acrefore/9780199381135.013.2521. ISBN 978-0-19-938113-5.
|
Šis straipsnis apie mokslininką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |