Frydrichas I Barbarosa
- Kitos reikšmės – Barbarosa (reikšmės).
Frydrichas I Barbarosa | |
---|---|
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
Dinastija Štaufenai | |
Visas vardas | Frydrichas Štaufenas |
Gimė | 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas |
Mirė | 1190 m. birželio 10 d. (~68 metai) Kilikija |
Tėvas | Frydrichas II Vienakis |
Motina | Judita iš Velfų |
Sutuoktinis (-ė) | Adelė iš Fohburgų (anuliuota) Beatričė Burgundė |
Vaikai | Beatričė (1162-1174 m.) Frydrichas (1164-1170 m.) Henrikas VI (1165-1197 m.) Konradas (1167-1191 m.) Otonas I Burgundas (1179-1200 m.) Konradas (m. 1196 m.) Rainaldas (m. 1173 m.) Vilhelmas (m. 1176 m.) Pilypas Štaufenas (m. 1208 m.) Agnesė (m. 1184 m.) |
Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1155 m. imperatorius | |
Valdė | 1152 m. - 1190 m. (~38 metai) |
Pirmtakas | Konradas III |
Įpėdinis | Henrikas VI |
Švabijos hercogas kaip Frydrichas III | |
Valdė | 1147 m. - 1152 m. (~5 metai) |
Pirmtakas | Frydrichas II Vienakis |
Įpėdinis | Frydrichas IV Švabenas |
Vikiteka | Frydrichas I Barbarosa |
Frydrichas I Barbarosa (vok. Friedrich I Barbarossa, apie 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas – 1190 m. birželio 10 d. Kilikija) – Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Švabijos hercogas Frydrichas II Vienakis, motina Judita iš Velfų. Tėvo brolis – Šventosios Romos imperijos imperatorius Konradas III.
Iškilimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po tėvo mirties tapęs Švabijos hercogu dalyvavo II kryžiaus žygyje ir pasižymėjo drąsa bei sumanumu. Vienas iš III kryžiaus žygio vadų.
Po dėdės mirties (1155 m.), tapęs imperatoriumi pradėjo kovą dėl Šventosios Romos imperijos vyravimo Europoje. 1156 m. vedė Burgundijos grafystės paveldėtoją, iš Velfų kunigaikščių nusipirko žemių Švabijoje ir Italijoje.
Nuramindamas Vokietijos diduomenę stipriausią Velfų dinastijos atstovą Henriką Liūtą faktiškai paskelbė žemių į rytus nuo Elbės savarankišku valdovu, jam valdyti buvo atiduota Bavarija, Saksonija ir Meklenburgas. Austrija 1156 m. paskelbta savarankiška kunigaikštyste. Čekijos kunigaikščiui Vladislovui II 1158 m. suteikė karaliaus titulą.
Per 1157-1172 m. žygius į Lenkiją pajungė jos vietos kunigaikščius. Siekdamas įsitvirtinti surengė 6 žygius į Italiją. Kovojo su popiežiumi Aleksandru III, rėmė jo priešininką antipopiežių Viktorą IV, už tai 1160 m. buvo ekskomunikuotas, bet 1177 m. reabilituotas. 1183 m. Konstanco taika, kurią sudarą Frydrichas, popiežiaus ir Lombardijos miestų sąjunga, Italijoje buvo pripažinta imperatoriaus valdžios viršenybė.
Karaliavimas ir karai Italijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vėlesnieji metai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trečiasis kryžiaus žygis ir mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokietijoje stiprino savo valdžią, tarp kunigaikščių valdų statydindamas savo pilis ir miestus, kuriuos administravo jo skiriami ministerialai. 1189-1190 vadovavo III kryžiaus žygiui išvaduoti Jeruzalę iš musulmonų sultono Saladino, bet nuskendo keldamasis per Salefo upę, dab. Goksu, Turkija.[2]
Legendos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Palikuonys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frydricho palikuonys su jo žmona Beatriče Burgunde:[3]
- Sofija (1161 – 1187 m.), ištekėjo už markizo Vilhelmas VI (Monseratas).
- Beatričė (1162 – 1174 m.). Buvo susižadėjusi su Vilhelmas II (Sicilija), bet mirė iki santuokos.
- Frydrichas V (Švabija) (1164 – 1170 m.).
- Henrikas VI (1165 – 1197 m.)
- Konradas (1167 – 1191 m.), mirus jo vyresniajam broliui buvo vadinamas Frydrichu VI
- Duktė (Giselė ?) (1168 – 1184 m.)
- Otonas I Burgundas (1170 – 1200 m.)
- Konradas II (Švabija) (1172 – 1196 m.)
- Rainaldas (1173 – mirė mažas)
- Vilhelmas (1176 – mirė mažas)
- Pilypas (Švabija) (1177- 1208 m.) Šventosios Romos imperatorius, Vokietijos karalius nuo 1198 m..
- Agnesė (1181 – 1184 m.). Buvo susižadėjusi su Vengrijos karaliumi Almeriku, bet mirė iki santuokos.
Populiariojoje kultūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- II pasaulinio karo metais Vokietijos įsiveržimo į TSRS planas turėjo pavadinimą – Barbarosos operacija.
- Rašytojo Umberto Eco novelėje Baudolino (2000) yra dalinai aprašomi Frydricho karališkojo dvaro rūmai ir taip pat nagrinėjamos Frydricho mirties paslaptys. Tariamasis herojus Baudolino yra imperatoriaus įsūnis ir geriausias draugas.
- Rašytojas John Crowley savo novelėje Little, Big (1981) naudoja Frydricho Barbarosos personažą charakterizuojant šiuolaikinius laikus, budindamas jo amžių iš sąstingio.
- Kūrinyje The Land of Unreason parašytame L. Sprague de Camp ir Fletcher Pratt yra minima Kyffhäuser tvirtovė.
- The Thomas Crown Affair filme (1999) pagrindinis veikėjas sako, kad turi "1152 m. Frydricho Barbarosos karūnavimo regalijas."
- Kompiuteriniame žaidime Age of Empires II: The Age of Kings yra epizodas, kuris metu lyg yra sekamas Frydrichas Barbarosa grumtynių Vokietijoje periodo iki jo mirties trečiajame kryžiaus žygyje. Reikia pažymėti, kad Barbarosa niekada nepasirodo šiame žaidime kaip realus kareivis, tačiau paskutinio lygio tikslas (po jo mirties) yra pristatyti daiktą pavadintą "Imperatoriumi statinėje" į Jeruzalės uolos kupolą. Žaidimo autorius Henry the Lion nupasakoja kiekvieną lygį žaidimo instrukcijose ir epiloguose.
- Kompiuteriniame žaidime Stronghold Warchest, Imperatorius Frydrichas yra žaidėjo oponentas, todėl žaidėjas gali su juo pasigrumti koviniame žaidime.
- Frydrichas yra veikiantysis asmuo kompiuteriniame žaidime Stronghold: Crusader.
- Kompiuterinio žaidimo Medieval II: Total War 2007 m. išplėtime Medieval II Total War: Kingdoms parodomas Frydricho Barbarosos kryžiaus žygis. Barbarosa pradeda žygį Šventoje žemėje su 100 000 stiprių vyrų. Sekančiame žingsnyje jis nuskęsta jūroje ir kadangi jis miršta žygis baigiasi.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ angl. Frydricho biografija
- ↑ Frydrichas I Barbarosa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 258 psl.
- ↑ angl. Frydricho palikuonys
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- angl. Catholic Encyclopedia: Frederick I
- angl. MSN Encarta - Frederick I (Holy Roman Empire)
- angl. Famous Men of the Middle Ages - Frederick Barbarossa
- angl. The Death of Frederick Barbarossa 1190
- angl. The Deeds of Frederick Barbarossa - Otto of Freising
- angl. Crusade of Frederick Barbarossa
Frydrichas I Barbarosa Gimė: 1122 Mirė: 1190
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Anksčiau valdė Konradas III |
Romėnų-Vokietijos karalius 1152–1169 |
Vėliau valdė Imperatorius Henrikas VI |
Italijos karalius 1154–1190 | ||
Anksčiau valdė Imperatorius Lozaras III |
Šventosios Romos imperatorius 1155–1190 | |
Anksčiau valdė Beatričė I |
Burgundijos grafas 1156–1190 |
Vėliau valdė Otonas I |
Vokietijos karališkoji šeima | ||
Prieš tai: Frydrichas II |
Švabijos hercogas 1147–1152 |
Po to: Frydrichas IV |
Frydricho I Barbarosos protėviai
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|