Gliukokortikoidai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gliukokortikoidai – antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai, veikiantys angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitą, padedantys palaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą (homeostazę).

Svarbiausi natūralūs gliukokortikoidai yra kortizolis, hidrokortizonas, kortikosteronas.

Gliukokortikoidų poveikis

Stimuliuoja gliukoneogenezę kepenyse.
Stimuliuoja lipidų skaidymą riebaliniame audinyje.
Mobilizuoja aminorūgštis, todėl jos gali būti panaudotos gliukozės sintezei.
Spartina baltymų ir riebalų skaidymą į amino ir riebalų rūgštis, kurios panaudojamos gliukozės sintezei.
Stabdo gliukozės patekimą į raumeninį ir riebalinį audinius slopindami, insulino poveikį.

Gliukokortikoidai padeda palaikyti pastovų gliukozės kiekį kraujyje.

Slopina uždegimą, alergines reakcijas, imuninę sistemą. Jų poveikis pasireiškia sumažėjusiu cirkuliuojančių imuninių ląstelių: (eozinofilų, limfocitų), skaičiumi ir taip pat sumažėjusia interleukino – 2 gamyba. Gliukokortikoidai palaiko normalią kraujagyslių reakciją į jas siaurinančius veiksnius (vazokonstriktorius). Silpniau nei mineralkortikoidai veikia vandens ir elektrolitų apykaitą, didina natrio ir vandens kiekį organizme, mažina kalio.

Svarbūs vaisiaus vystymuisi, nes turi įtakos jo plaučių subrendimui.