Gotfridas Ostermejeris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gotfridas Ostermejeris | |
|---|---|
| Gimimo vardas | Gottfried Ostermeyer |
| Gimė | 1716 m. balandžio 20 d. Marienburgas, Vakarų Prūsija |
| Mirė | 1800 m. kovo 13 d. (83 metai) Trempai, Vakarų Prūsija |
| Tautybė | vokietis |
| Religija | krikščionybė (liuteronybė) |
| Veikla | kunigas, filologas, kalbininkas |
| Sritis | lietuvių kalbos filologija |
| Pareigos | Trempų bažnyčios pastorius |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer; g. 1716 m. balandžio 20 d. – m. 1800 m. kovo 13 d.) – lietuvių kalbos puoselėtojas, filologas, evangelikų liuteronų kunigas.
Jis gimė 1716 m. balandžio 20 d. Marienburge, Vakarų Prūsijoje. Jo tėvas Baltazaras Gotlibas Ostermejeris buvo odininkas. Gotfrydas Ostermejeris tėvo buvo ruošiamas odininko profesijai ir praktikai buvo atiduotas to amato meistrui, bet šis, vaiko gabumus pastebėjęs, patarė tėvui leisti Gotfrydą į mokyklą. 1728–1736 m. Gotfrydas Ostermejeris mokėsi Torūnės gimnazijoje, o 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Norėdamas kunigauti Mažosios Lietuvos lietuviškose parapijose, jis lietuvių kalbos seminare ėmė mokytis lietuvių kalbos. Dar studijuodamas, du kartus mokytojavo Verdainės parapinėje mokykloje. Čia jis lietuvių kalbos pramoko pas tuometinį Verdainės kunigą Fabijoną Kalavą. 1744 m. Darkiemio apskrities Trempų bažnyčios globėjas ministras fon Gėrnė G. Ostermejerį pasikvietė į Trempus precentoriumi. 1752 m. Gotfrydas Ostermejeris buvo įšventintas į kunigus ir Trempuose kunigavo iki savo amžiaus pabaigos.
Gotfrydas Ostermejeris buvo grynas vokietis, bet patekęs į lietuvių tarpą ir vedęs kunigo Kalavos dukterį Oną Reginą, sulietuvėjo, pamilo lietuvius ir jų kalbą, kurią ėmė vartoti net savo šeimoje. Jis buvo gana produktyvus tikybinės ir mokslinės literatūros puoselėtojas. Rašė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ypač vertingi jo vokiški raštai, dėl kurių kitataučiai ėmė domėtis lietuviais ir lietuvių kalba.
Gotfrydas Ostermejeris buvo Karaliaučiaus mokslinės karališkosios vokiečių draugijos narys, garbės narys. Bendradarbiavo jos tęstiniame leidinyje „Preussisches Archiv“, kuriame ir atskirais leidiniais vokiečių kalba paskelbė darbų iš prūsų ir lietuvių religijos, bažnyčios, kultūros istorijos, etnografijos ir mitologijos. Tyrė Mažosios Lietuvos raštiją.
Pirmoji jo knyga lietuvių kalba buvo iš vokiečių kalbos išverstas maldynas „Agenda“ – rinkinys maldų, kurias evangelikų kunigai skaito per pamaldas. Ji buvo parengta 1775 m., o išleista apie 1819 m., 1825 m. ir 1875 m. 1781 m. Karaliaučiuje išėjo vokiečių mistiko Tomo Kempiečio (1380–1471 m.) knygos „Širdingas pagraudenimas…“ vertimas. Šią knygą iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė Gotfrydas Ostermejeris, lėšų jai išleisti skyrė Karaliaučiaus pirklys Jonas Kristupas Cintijus, kilęs iš Šilokarčemos. Tais pačiais metais buvo išleistas giesmynas „Giesmės šventos bažnyčioje ir namie giedamos…“ Šiame giesmyne buvo 508 giesmės, surankiotos iš pirmesnių giesmynų, verstos bei sukurtos uošvio Fabijono Kalavos ir paties giesmyno sudarytojo Gotfrydo Ostermejerio.
Vokiečių kalba Gotfrydas Ostermejeris parašė lietuvių kalbos gramatiką „Neue littauische Grammatik“ („Nauja lietuvių kalbos gramatika“, 1791 m.), kurios skyriuje „Apie prozodiją“ pirmą kartą pateikė lietuvių poetikos taisykles. Kilus diskusijai dėl Gotfrydo Ostermejerio parengtų giesmynų, vokiečių kalba paskelbė savo nuostatas ginančią „Apologie des neuen littauischen Gesangbuches“ („Naujo lietuviško giesmyno apologiją“, 4 d., 1789–1791) ir kitų poleminių brošiūrų.
Monografijoje „Erste littauische Liedergeschichte“ („Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija“, 1793) pateikta giesmynų istoriografija, leidimo ir turinio analizė, autorių biografijų žodynas. Dėl to Gotfrydas Ostermejeris laikomas vienu iš lietuvių knygotyros pradininkų.
Gotfrydas Ostermejeris mirė 1800 m. kovo 13 d.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Pamarys, 1988, rugs. 13.
- BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas. Čikaga, 1963, t. 2, p. 101–102.
- PROBOČIŲ ANŪKAS. Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji lietuvių kalbos mylėtojai. Tilžė: Spaudos spaustuvė, 1920, p. 36-42.