Pereiti prie turinio

Gustav Radbruch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gustavas Radbruchas
vok. Gustav Radbruch
Gustav Radbruch
Gimė 1878 m. lapkričio 21 d.
Liubeke
Mirė 1949 m. lapkričio 23 d. (71 metai)
Heidelberge, Vokietija
Sutuoktinis (-ė) Lidija Schenk
Veikla vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas, teisės filosofas, profesorius, Reicho teisingumo ministras (Veimaro Respublikoje)
Alma mater 1898 m. Miuncheno universitetas

Gustavas Radbruchas (vok. Gustav Radbruch; 1878 m. lapkričio 21 d. Liubeke1949 m. lapkričio 23 d. Heidelberge, Vokietija) – vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas, teisės filosofas, profesorius, Reicho teisingumo ministras (Veimaro Respublikoje 1923 m.).

Nors buvo linkęs į menus, tačiau nuo 1898 m. tėvo valia studijavo teisę Miuncheno universitete (Miuncheną pasirinko todėl, kadangi jį traukė teatras, vaizduojamieji menai ir bohema, kurie klestėjo tuometinėje Bavarijos sostinėje). Vėliau – Leipcigo universitete, po to – Berlyne (dėstė baudžiamosios teisės reformuotojas Franz von Liszt). Po pirmojo valstybinio egzamino grįžo į gimtąjį Liubeką ir pradėjo teisės referendariatą. 1902 m. apgynė disertaciją (vadovas F. von Liszt) apie priežastingumo teoriją (darbas buvo įvertintas magna cum laude), teisės mokslų daktaras[1] Liberalios darbo vadovo pažiūros įtakojo tolesnį jo mąstymą. Tarpininkaujant Listui, 1903 m. apsigyveno Heidelberge, kur 1904 m. apgynė habilitaciją (vadovas Karl von Lilienthal).[2]

1906 m. Manheimo aukštosios prekybos mokyklos įgaliotasis dėstytojas, nuo 1910 m. Heidelbergo universiteto ekstraordinarinis profesorius (baudžiamoji teisė, proceso teisė ir teisės filosofija). Kontaktavo su Max Weber. Ilgalaikiui jo darbai įtakoti neokantizmo. Per Arthur Kronfeld ir Otto Meyerhof susipažino su Leonard Nelson darbais. 1914 m. Karaliaučiaus universiteto (Albertina) ekstraordinarinis profesorius.

1915 m. antrą kartą vedė. Žmona Lidija Schenk[3].

  • Gesamtausgabe in 20 Bänden. Hrsg. von Arthur Kaufmann, Bd. 1: Rechtsphilosophie I, bearb. von A. Kaufmann, Heidelberg 1987;
  • Einführung in die Rechtswissenschaft. Leipzig 1910; 11. Aufl., besorgt von Konrad Zweigert, Stuttgart 1964;
  • Paul Johann Anselm Feuerbach. Ein Juristenleben. Wien 1934;
  • Gesetzliches Unrecht und übergesetzliches Recht, in: SJZ 1946, S. 105 bis 108;
  • Rechtsphilosophie, Studienausgabe, herausgegeben von Ralf Dreier und Stanley L. Paulson, C. F. Müller, 2. Aufl., Heidelberg 2003.
  1. Die Lehre von der adäquaten Verursachung. Abhandlungen des Kriminalistischen Seminars an der Universität Berlin, NF Bd. 1, H. 3
  2. Der Handlungsbegriff in seiner Bedeutung für das Strafrechtssystem, zugleich ein Beitrag zur Lehre von der rechtswissenschaftlichen Systematik, Verlag J. Guttentag, 1904, Nachdruck WBG, Darmstadt 1967
  3. Gustav Radbruch (Akten der Reichskanzlei)