Heino Eller
| Heinas Eleris est. Heino Eller | |
 | |
| Biografija | |
|---|---|
| Dar žinomas | muzikos konkursai Heino Elerio premijai laimėti |
| Gimė | 1887 m. kovo 7 d. Tartu, Lifliandijos gubernija, Rusijos imperija  |
| Mirė | 1970 m. birželio 16 d. (83 metai) Talinas, Estijos TSR  |
| Žanrai | šiuolaikinė klasikinė muzika |
| Veikla | kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas |
| Instrumentai | smuikas |
| Aktyvumo metai | 1920–1970 |
| Susijusi veikla | kompozicija, pedagogika |
Heinas Eleris (est. Heino Eller, g. 1887 m. kovo 7 d. Tartu, Lifliandijos gub. – m. 1970 m. birželio 16 d. Taline, Estijos TSR) – vienas iš garsiausių XX a. estų kompozitorių, pedagogas, sukūręs savo mokyklą, atlikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]H. Eleris mokėsi muzikos ir groti smuiku privačiai. Vėliau grojo keliuose ansambliuose ir orkestruose, smuikavo kaip solistas. 1907 m. įstojo į Sankt Peterburgo konservatoriją, bet 1908–1911 m. studijavo teisę. Konservatoriją baigė 1920 m.
1920–1940 m. H. Eleris dirbo profesoriumi Tartu Aukštojoje muzikos mokykloje. Joje dėstė muzikos teoriją ir kompoziciją. Šiuo laikotarpiu gimė jo taip vadinama Tartu kompozicijos mokykla, kuri pastūmėjo kūryboje daugelį to meto estų kompozitorių. Nuo 1940 m. iki pat mirties, 1970 m., H. Eleris dirbo profesoriumi Tartu konservatorijoje, dėstė kompoziciją.
Kompozitoriaus žmona, žydų kilmės pianistė Anna Kremer, 1942 m. žuvo Vokietijoje koncentracijos stovykloje.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
H. Elerio kūryboje daugiausia buvo instrumentinių kūrinių. Jiems būdinga XX amžiaus pradžios muzikos klasikinė stilistika, derinama su estų liaudies muzikos tradicijomis. Didelę įtaką darė garsieji Edvard Grieg, Claude Debussy, Aleksandras Skriabinas. Kompozitoriaus stilius buvo artimas impresionizmui.
Mokiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]H. Eleris buvo legendinis kompozicijos mokytojas. Jo suformuota Tartu mokykla ilgą laiką konkuravo su Talino mokykla, kuriai vadovavo Arturas Kapas. H. Elerio pedagoginis talentas buvo visapusiškas, nepakartojamas. Jo išugdytų mokinių sąrašas kalba už save: kiekvienas jų tapo kūrėjais su savo nepakartojamu stiliumi. Tarp H. Elerio mokyklą praėjusių mokinių buvo:
- Eduard Tubin (1905–1982) – kompozitorius, dirigentas;
- Kaljo Raid (1921–2005) – kompozitorius, violončelininkas, pastorius;
- Jaan Rääts (g. 1932) – kompozitorius, estų kino muzikos kūrėjas;
- Arvo Pärt (g. 1935) – sakralinės muzikos kūrėjas;
- Lepo Sumera (1950–2000) – kompozitorius, pedagogas;
- Boris Parsadanian (1925–1997) – armėnų ir estų kompozitorius.
Rinktiniai darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dawn, simfoninė poema, (1915–1918, 1920);
- Twilight, simfoninė poema, (1917);
- Moderato sostenuto in D minor, balsui, smuikui ir fortepijonui, (1921);
- Elegia, arfai ir orkestrui, (1931);
- Concerto in B minor, smuikui ir orkestrui, (1937);
- Five Pieces, styginių instrumentų orkestrui, (1953).
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- TSRS Liaudies artisto vardas, 1967;
- Estijos TSR Valstybinė premija, 1948, 1965;
- TSRS išleistas pašto ženklas, 1987;
- Įsteigta Heino Elerio premija, 1998 (viena garbingiausių muzikos srityje Estijoje).
Heino Elerio konkursai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1987 m. Heino Elerio konkurse Taline I premiją laimėjo lietuvių pianistas Andrius Vasiliauskas.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- H. Elerio biografija, kūryba Archyvuota kopija 2008-04-21 iš Wayback Machine projekto.
- Estijos muzikos informacjos centro svetainėje apie H. Elerį
- H. Elerio premija Archyvuota kopija 2012-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- H. Elerio biografija (rusų k.)[neveikianti nuoroda]