Hialurono rūgštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hialurono rūgštis (dar vadinama tiesiog hialuronu) – anijoninis, nesulfatinis glikozaminglikanas, daugiausia paplitęs jungiamajame, dengiamajame ir nerviniuose audiniuose. Hialurono rūgštis yra unikali tarp kitų glikozaminglikanų, nes yra nesulfatinė, formuojama plazminėje membranoje, o ne Goldžio komplekse ir gali būti labai didelė: jos molekulinis svoris dažnai siekia milijonus. Tai vienas pagrindinių ekstraląstelinės matricos komponentų. Hialuronas daro didelę įtaką ląstelių dalijimuisi bei migracijai. Su metais hialurono rūgšties organizme natūraliai pradeda mažėti.

Apie

Hialurono rūgštis sugeria drėgmę ir perskirsto ją po visą organizmą. Viena hialurono rūgšties molekulė gali išlaikyti iki 500 vandens molekulių. Tai reiškia, kad į vieną litrą vandens įbėrus 2 miligramus ( 2 mg) hialurono rūgšties gaunama gelio pavidalo masė. Vidutinio k8no sudėjimo žmogaus (sveriančio apie 70 kg) kūne yra apie 15 gramų hialurono rūgšties. Trečdalis jos pasikeičia (sunyksta ir pasigamina) per dieną. Šio kiekio sutrikimas gali sukelti sąnarių problemas, akių sausėjimą, odos pilkėjimą ir raukšlėtumą.

Funkcijos

Iki 1970 metų hialuronas buvo apibūdinamas kaip „lipni, gliti“ molekulė, ekstraląstelinės matricos dalis. Dabar žinoma, kad hialurono rūgšties galima rasti beveik visuose žmogaus kūno audiniuose. Jis atlieka didelį vaidmenį žmogaus sveikatos užtikrinime.

Hialurono funkcijos:

• tai pagrindinis sinovinio skysčio (membranos, kuri iškloja sąnario ertmę, tačiau nedengia sąnarinės kremzlės) komponentas. Taip pat jis padidina skysčio klampumą;

• svarbi kremzlės dalis, kuri dengia kiekvieną kremzlės ląstelę (chondrocitą). Jis padeda palaikyti kremzlių elastingumą ir sąnarinių paviršių slidumą, taip mažina trintį ir amortizuoja smūgius tenkančius kaulams judėjimo metu. Bėgant metams hialurono organizme mažėja, todėl kremzlės „susidėvi“;

• pagrindinis odos komponentas, prisidedantis prie audinių atsinaujinimo. Jis palaiko drėgmę audiniuose, kuri daro įtaką audinių elastingumui, stangrumui;

• jis transportuoja ir paskirsto vandenį audiniuose; sugeba atskirti audinius, kuriems drėgmės reikia mažiau (arba jos visai nereikia), o kuriems – jos reikia daugiau, ir laiku perskirsto šį balansą;

• jis palaiko drėgmę: hialurono rūgštis suriša vandenį tarpląstelinėje erdvėje, tuo pačiu padidindama audinių pasipriešinimą suspaudimui. Kitu atveju nuo kojinių, pirštinių ar diržų likusios žymės ant odos išliktų amžinai;

• dalyvauja normalaus akispūdžio palaikyme;

• skatina fibroblastų dauginimąsi ir migraciją;