Ilgų distancijų lenktynės
Ilgų distancijų lenktynės – autosporto rūšis, kuri pasižymi ypač ilgomis (trukme ar/ir laiku) lenktynėmis.[1] Jos skirtos išbandyti technikos patikimumą ir lenktynininkų ištvermę. Komandos ir lenktynininkai tokiose lenktynėse stengiasi nuvažiuoti kuo daugiau ratų per tam tikrą laiko tarpą arba konkretų skaičių ratų. Populiariausia ilgų distancijų lenktynių trukmė būna 6 valandos arba 1000 km. Taip pat rengiamos ir ilgesnės lenktynės – 1000 mylių (1600 km), 12 ar net 24 val. Komandas dažniausiai sudaro du arba keturi lenktynininkai, kurie gali keistis sustojimų techninio aptarnavimo zonose metu.
Pačios seniausios tokio tipo lenktynės yra 24 valandų Le Mano lenktynės, kurios kasmet vyksta šalia Prancūzijos miesto Le Mano esančioje Sart trasoje. Nuo pat savo pirmojo 1923 m. sezono lenktynėse buvo siekiama išsiaiškinti ne greičiausią komandą, o tą, kuri sugebėtų pagaminti patvariausią automobilį, gebantį važiuoti pakankamai dideliu greičiu ištisą parą. Lygiai tokio paties tipo lenktynės nuo 1963 m. rengiamos motorinėms valtims, nuo 1978 m. – motociklams, 1981 m. – sunkvežimiams. Taip pat žinomos panašaus pobūdžio ir 24 val. Niurburgringo lenktynės, kurios vyksta senojoje Niurburgringo trasoje. Kadangi trasos ilgis siekia 25 km, jose dalyvauja apie 200 komandų. Naujausios tokios kategorijos lenktynės yra 2012 m. pradėtas FIA ilgų distancijų lenktynių pasaulio čempionatas.
Lietuvoje kasmet nuo 2000 m. Palangos trasoje vyksta 1000 kilometrų lenktynės.