Isapa
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Isapa Izapa | |
|---|---|
 Stela iš Isapos | |
  Isapa | |
| Koordinatės | 14°54′0″ š. pl. 92°10′0″ v. ilg. / 14.90000°š. pl. 92.16667°r. ilg. |
| Vieta | Čiapasas, Meksika |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Laikotarpis | ikiklasikinis |
| Tauta | majai |
| Informacija | |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
Isapa (isp. Izapa) – archeologinė radimvietė dabartinėje Meksikoje, Čiapaso valstijoje, Takanos ugnikalnio (ketvirtas pagal aukštį šalyje) papėdėje, šalia Gvatemalos sienos.
Isapos kultūra gyvavo tarp 600 m. pr. m. e. ir 100 m. m. e. tačiau pagal kai kuriuos archeologus Isapa galėjusi iškilti ne vėliau nei 1500 m. pr. m. e., t. y. tuo pat metu kaip olmekų miestai Teotihuanakas ar La Venta. Isapos regionas buvo gyvenimas ir ikiklasikiniu Mezoamerikos laikotarpiu. Tikslesnę Isapos chronologiją sunku nustatyti iš menko radinių, tinkamų tirti radioaktyviosios anglies metodu, skaičiaus.
Dėl Isapoje rastų daugybės stelų ir monumentų su raižiniais, prigijo terminas Isapos stilius, kuriuo apibūdinami ir kiti to laikotarpio Ramiojo vandenyno pakrantės miestų pvz., Takalik Abacho ar Kaminalchuju, radiniai.
Isapa buvo išsidėsčiusi drėgnoje ir kalvotoje vietovėje, padengtoje vulkaninėmis uolienomis, tinkamomis vystyti žemės ūkį. Klimatas karštas ir sausas. Iki pat actekų užkariavimo buvo verčiamasi daugiausia kakavos auginimu.
Isapa užima plačią teritoriją, kurioje išsidėstę daug monumentų ir statinių. Yra 8 pilkapių grupės, kurias skirtingais skaičiavimais sudaro nuo 80 iki 130 įvairaus išsilaikymo lygio objektų. Aptiktos piramidės, skulptūrinės aikštės, bei, kaip manoma, dvi aikštės, skirtos žaidimui su kamuoliu.
Pasak archeologo Michael Douglas Coe Isapos kultūra jungė olmekų kultūrą su ankstyvąja majų kultūra. Šį teiginį jis grindžia olmekų stiliaus motyvų gausa Isapos radiniuose. Kiti mokslininkai laiko Isapos kultūrą unikalia ir dariusią tik dalinę įtaką vėlesniam majų kultūros vystymuisi. Manoma, kad Isapoje galėjęs būti sudarytas Mezoamerikos 260-ies dienų kalendorius.
Isapa žymi dėl savo gausių radinių: skulptūrų-stelų ir altorių, su pavaizduotomis varlėmis (lietaus simboliais). Žmonės piešiami didelėmis grupėmis, o ne pavieniui, gausu zoomorfinių motyvų. Suskaičiuotos 68 stelos, 61 altorius, 3 sostai ir 68 kiti monumentai.
| ||||||||||||||||
