Jacques-Yves Cousteau
Jacques-Yves Cousteau | |
---|---|
Ž. I. Kusto, 1972 m. | |
Gimė | 1910 m. birželio 11 d. |
Mirė | 1997 m. birželio 25 d. (87 metai) |
Veikla | Prancūzijos jūrininkas, keliautojas, Okeanijos tyrėjas. |
Vikiteka | Jacques-Yves Cousteau |
Žakas Ivas Kusto (Jacques-Yves Cousteau arba tiesiog Žakas Kusto; g. 1910 m. birželio 11 d. – m. 1997 m. birželio 25 d.) – prancūzų jūrininkas, okeanografas, ekologas, režisierius, fotografas. Išrado akvalangą ir sukūrė net 120 dokumentinių filmų. Tai žymiausias pasaulio okeanografas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Saint-André-de-Cubzac miestelyje (Žironda). 1930 m. pateko į prancūzų jūrų laivyną. 1937 m. vedė Simone Melchior, su kuria susilaukė dviejų sūnų. Po jos mirties vedė Francine Triplet, su kuria anksčiau susilaukė dukters ir sūnaus. Mirė nuo infarkto, palaidotas gimtojo miestelio kapinėse.
Išradimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1943 m. Ž. Kusto kartu su inžinieriumi E. Gagnanu sukūrė akvalangą – aparatą, kurį sudaro deguonies balionas, kvėpavimo reguliatorius, žarnelė ir kandiklis. Anksčiau nardytojų įranga būdavo sujungta su pompa, esančia virš vandens, o Kusto patobulinimas suteikė nardytojams daugiau laisvės.
1959 m. Kusto kartu su inžinieriumi J. Mollardu sukūrė batiskafą SP-350. Konstruodami batiskafą jie stengėsi suderinti povandeninių laivų gebėjimą giliai nerti ir narų manevringumą. SP-350 galėjo nusileisti į 350–400 m gylį, buvo vietos dviem žmonėms, jame buvo sumontuot galingi prožektoriai, kelios kameros ir dirbtinė ranka.
1962 m. Kusto įgyvendino seną savo svajonę – apsigyventi jūros dugne. Jis įkūrė tris tyrinėjimų stotis – Conshelf I, II ir III. Pirmoji stotis buvo įkurta 1962 m. šalia Marselio 12 m gylyje. Antroji, kuri turėjo du kambarius, buvo atidaryta 1963 m. Ji buvo nuleista į 10, vėliau – į 30 m gylį Raudonojoje jūroje. Trečia tyrimų stotis 1965 m. buvo nuleista į 108 m gylį Viduržemio jūroje. Šioje stotyje buvo pasiektas rekordas – šeši žmonės stotyje išgyveno 28 dienas neiškilę į paviršių.
1985 m. Kusto garbei buvo pavadintas vienas asteroidas – 6542 Jaquescousteau.
1985 m. Kusto pradėjo plaukioti pasaulio jūrose savo komandoje perdarytu dvistiebiu 31 m ilgio katamaranu į rotorinį laivą su turboburėmis „Alcyone“.[1] Laivui varomąją jėgą teikė skirtingi varytuvai – du dyzeliniais varikliai ir dvi turboburės, išnaudojančios vėjo energiją.
Trys Kusto filmai laimėjo Oskaro statulėles.
Žymusis Ž. Kusto laivas vadinosi Calypso. 1990 m. kompozitorius Ž. M. Žaras dedikavo savo albumą Žakui Kusto (En attendant Cousteau – „Belaukiant Kusto“).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.cousteau.org/technology/turbosail Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto. Laivas „Alcyone“