Jean de La Fontaine
| Žanas de La Fontenas | |
|---|---|
| |
| Žanas de La Fontenas. J. Rigo paveikslas, XVII a. | |
| Gimė | 1621 m. liepos 8 d. Šato Tieri,  Prancūzija
|
| Mirė | 1695 m. balandžio 13 d. (73 metai) Paryžius, Prancūzija
|
| Veikla | rašytojas, pasakėtininkas |
| Parašas | |
.jpg){kind=small}
| |
Žanas de La Fontenas (pranc. Jean de La Fontaine; 1621 m. liepos 8 d. – 1695 m. balandžio 13 d.) – prancūzų rašytojas, pasakėtininkas. Labiausiai žinomas dėl savo savo „Eiliuotų pasakų ir novelių“ (1665–1685) ir trijų pasakėčių rinkinių (1668, 1678–1679 ir 1694),[1] taip pat dėl savo apysakos „Psichės ir Eroto meilė“ (1669). Sukūrė klasicistinės formos pasakėčios tipą, remdamasis Ezopo, Fedro, Horacijaus, Vergilijaus, Pilpajaus ir kitų autorių siužetais.[1] Kai kurie jo kūriniai yra išversti į lietuvių kalbą.[1]
Prancūzų akademijos narys (1684).[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ž. de La Fontenas gimė 1621 m. liepos 8 d. Tėvas – Čarlzas de La Fontenas (1594–1658)[2] – miškų tarnybos darbuotojas, motina – Fransuaza Pidu (1582–1662).[3] Vaikystę praleido miškuose ir laukuose. Būdamas dvidešimties metų įstojo vienuolių oratorionų ordiną, tačiau labiau domėjosi poezija ir filosofija.
Vedė keturiolikmetę Marie Hericart ir išvyko į Paryžių, kur gyveno iki pat mirties, nors 1664–1672 buvo apsigyvenęs Liuksemburgo rūmuose pas Orleano kunigaikštienę.[1] Savo šeimą aplankydavo labai retai ir trumpam laikui. Taip pat jis skyrė labai mažai dėmesio savo vaikams ir sutikęs savo suaugusį sūnų, jo net neatpažino.
1692 m. gruodžio viduryje La Fontenas sunkiai susirgo. Susirgęs, jis pradėjo vėl domėtis Evangelijomis ir skaityti jas. Mirė 1695 m. balandžio 13 d. Paryžiuje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Jean de La Fontaine“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
- ↑ Roger Duchêne. La Fontaine. – Nouv. éd. – Paris: Fayard, 1995. – ISBN 978-2-213-59473-6
- ↑ La Chronique médicale.Volume 17, 1910, psl. 258